Vėtrungių kelias Maršruto objektai Minijos (Mingės) kaimas pamatykLietuvoje.lt

Mingė (Minija), Šilutės r.

Daugelį šimtmečių, Minijos kaimo gyventojų pagrindinis verslas buvo žvejyba, jie žvejojo pačiuose žuvingiausiuose Kuršių marių plotuose, o žiemą dalis minijiškių vertėsi poledine žūkle arba kirsdavo medžius užšalusiuose raistuose, pjaudavo nendres Kniaupo įlankoje. Kuršmarių pakrančių nendrės buvo populiari prekė visuose Rytprūsiuose, todėl nendrių kirtimas ir pardavimas tuomet buvo pelningas užsiėmimas. Dabar Minijos kaime, tikrame gamtos stebukle, gyventojai sparčiai vysto vandens ir kaimo turizmą, panorę pailsėti, rasite ir keletą kaimo turizmo sodybų. Poilsio išsiilgusiems gamtos mylėtojams Minijos kaimas yra nuostabi vieta apsistoti, nes čia veiklos bus ne tik žūklės gerbėjams ar buriuotojams, bet ir tiems, kurie nori paplaukioti, papramogauti vandens slidėmis ar tiesiog ramiai praleisti laiką unikaliame gamtos kampelyje. Geriau vieną kartą pamatyti, nei tūkstantį kartų išgirsti – neįmanoma tokio gamtos grožio nupasakoti, jį reikia būtinai pamatyti.]]> 21.282763250307344,55.358459964797937 Ventės rago švyturys pamatykLietuvoje.lt

Marių g. 24A, Ventė, Šilutės r.

Šis orientyras turi itin didelę istorinę, architektūrinę ir techninę vertę, taigi yra įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Ventės rago švyturys vienas iš nedaugelio Lietuvos kelrodžių, į kurį lankytojai senais geležiniais laiptais, papuoštais originaliai išdabintais šlyžiniais ornamentais, gali laisvai įlipti ir pasigėrėti čia atsiveriančiu nuostabiu kraštovaizdžiu. Nuo švyturio apžvalgos aikštelės matyti Preila, plytinčios auksinės kopos ir Kuršių nerijos pietvakariuose esančios Nidos panorama.

Šiuo metu Ventės rago švyturyje yra įsikūręs T. Ivanausko ornitologinės stoties muziejus, tad lankytojai turi galimybę ne tik pasigrožėti regykloje atsiveriančiais įspūdingais gamtos paveikslais, bet ir susipažinti su Kuršių marių gamtovaizdžiu, būdingiausiais biotopais ir dažniausiai sutinkamais gyvūnais.]]> 21.189910355000052,55.341007520000062 Mažosios Lietuvos istorijos muziejus pamatykLietuvoje.lt

Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda

Muziejaus pasakojimas labai turtingas – apima šio krašto priešistorę nuo akmens amžiaus iki kuršių ir skalvių genčių gyvenimo bei laidojimo papročių, Vokiečių ordino valstybės gyvavimą, vienos seniausių pasaulio kalbų – lietuvių – spausdintinės knygos bei periodikos ištakas. Čia eksponuojamas klaipėdiečių pirklių užsakytas auksu siuvinėtas suknelės audeklas, kurį planuota įteikti Prūsijos karalienei Luizei (deja, dovana dėl ankstyvos mirties taip jos ir nepasiekė...). Muziejuje taip pat pristatomi XX a. pirmosios pusės įvykiai, lietuvininkų tradicinė kultūra, unikalūs šio regiono žmonių rūbai.]]> 21.134226680339271,55.707115768486226 J. Gižo etnografinė sodyba pamatykLietuvoje.lt

Žvejų g. 13, Dreverna, Klaipėdos r.

Muziejaus ekspozicijoje „Laivadirbio skrynią atvėrus...“ lankytojas supažindinamas su laivadirbio amato subtilybėmis, atveriant meistro įrankių skrynią ir apsilankant stilizuotose dirbtuvėse. Jono Gižo kasdienybės neatsiejama dalis – laivai ir žvejyba, todėl muziejuje pateikiama Pamario krašto istorijos, tradicijų raida, charakterizuojami laivų tipai, jų statymo ypatumai, žvejybos tradicijos ir žvejų laimikis. Tolesnis pagautos žuvies kelias – virtuvė, kurioje sukdavosi namuose likusios moterys. Jautriai atkurtoje moters pasaulio kertelėje lankytojas kviečiamas apžiūrėti kasdienius rakandus, baldus bei interjerą, supusį pamario krašto gyventojus.
Kviečiame lankytojus užsukti į J. Gižo etnografinę sodybą, kur galėsite pasidaryti unikalią vėtrungę ar ekologišką ir aplinkai draugišką maišelį, dalyvauti muziejaus renginiuose, kur skamba tradicinės pamario dainos, šišioniškių šnekta ir kvepia gardžia žuviene...

Siūlomos edukacijos ir ekskursijos:
- „Mūsų vėtrungė“
- „Pasidaryk žuvytę“
- „Vėtrungės maišelis - ekodraugelis“
- ekskursija po Dreverną ir apylinkes.
]]> 21.240358161778669,55.517427261528013 Etnografinė pajūrio žvejo sodyba pamatykLietuvoje.lt

Smiltynės g., Klaipėda

1979 m. Kopgalyje buvo įkurta Etnografinė pajūrio žvejo sodyba. Ji pastatyta pagal XIX – XX a. pab. Šventosios, Palangos apylinkių pajūrio žvejų sodybas. Jos nepasižymėjo statinių gausa, dažniausiai būdavo 2–3 pastatai. Etnografinėje pajūrio žvejo sodyboje atkurti visi pajūrio sodybų ūkiniai bei gyvenamieji statiniai. Čia atspindėtas pasiturinčio žvejo – auginusio gyvulius, dirbusio žemę ir žvejojusio – sodybos kompleksas: gyvenamasis namas, tvartas, klėtis, pirtis, rūsys, rūkykla, kartys tinklams džiauti bei žuvims džiovinti.]]> 21.104502369066626,55.714171515654826 Gintaro įlanka pamatykLietuvoje.lt

Gintaro Įlankos g., Juodkrantė, Neringos sav.

1855 metais prie Juodkrantės begilinant laivybai Kuršių marių dugną, darbininkai dumble aptiko gintaro. Šiuo atradimu netrukus susidomėjo įvairūs verslininkai. Pirmasis organizuotai kasti purvą iš marių dugno gintaro paieškoms ėmėsi buvęs malūnininkas, laivų savininkas, vėliau Klaipėdos smuklininkas Vilhelmas Stantynas. Prie jo prisijungus pirkliams iš Dancigo, sukuriama gintaro kasimo iš marių dugno bendrovė "V. Stantien and M. Becker". Jai į pagalbą atėjo valdžia, gilinusi laivų plaukiojimo vagą tarp Klaipėdos ir Kranto ir norėjusi iš gintaro paieškos darbų turėti naudos sau. Suvienijus jėgas, bendrovė ėmė turtėti. Bendrovė skatino į gintaro kasimą įsitraukti ir Juodkrantės gyventojus. Jai reikėjo pigios darbo jėgos. Didėjant apimtims, į šiaurę nuo Juodkrantės buvo pastatyti erdvūs barakai, atidaryta laivų remonto dirbtuvė, įrengta uosto krantinė, dirbtuvės narų aprangai gaminti. Juodkrantė pamažu tapo industriniu miesteliu.

Gintaro kasimo darbai vykdavo tik vasarą – apie 30 savaičių per metus trimis pamainomis. Pakeltas iš marių dugno gintaras turėjo būti išvalytas, atskirtas nuo priemaišų. Nuo 1860 iki 1890 m. vidutiniškai per metus buvo iškasama apie 75 tūkstančius kg gintaro. Gintaro gavybai ėmus mažėti, 1890 m. kasimo darbų sutartis nebeatnaujinta, todėl kasimo darbai Juodkrantėje nutraukti. Kasant įlankos uostą, marių dugne buvo rasta vidurinio neolito, žalvario amžių gintaro dirbinių kolekcija, kuri vėliau pavadinta Juodkrantės gintaro lobiu.

Daugiausiai rinkinį išsaugojant nusipelnė "V. Stantien and M. Becker" įmonės patarėjas, Karaliaučiaus universiteto profesorius Rchardas Klebsas, aprašęs jį knygoje "Akmens amžiaus gintaro papuošalai", tad ir lobis neretai vadinamas jo vardu. Organizavus parodas įvairiuose pasaulio miestuose, šis lobis tapo žinomas ir išgarsėjo pasaulyje. Po Antrojo pasaulinio karo iš Juodkrantės lobio liko tik 5 radiniai: trys žmonių figūrėlės, falo formos kabutis, dvigubas ornamentuotas skridinys. Kartu su kitais išlikusiais lobio eksponatais jie saugomi Giotingeno universiteto Geologijos ir paleontologijos muziejuje. Pagal aprašymus ir piešinius iš R. Klebso knygos dailininkė Bronė Kunkulienė padarė du komplektus gintaro muliažų, kurie dabar eksponuojami Palangos gintaro muziejuje ir Mizgirių gintaro galerijoje Nidoje.]]> 21.12745387065155,55.552503397033341 Nidos švyturys ant Urbo kalno pamatykLietuvoje.lt

Taikos g. 36A, Nida

2016-ųjų metų pabaigoje švyturyje buvo sumontuoti trys dideli lediniai žibintai: du skleidžia žybsinčios šviesos signalus į jūros pusę, o vienas mažesnis - į marių pusę. Naujieji švyturių žibintai dabar šviečia ryškiai balta šviesa, todėl ją lengva atskirti nuo kitų objektų skleidžiamos gelsvos šviesos. Nidos švyturys turi tik jam būdingą žybsėjimo dažnį: du trumpi 0,2 sekundės šviesos signalai su 1,2 sekundės tarpu, tuomet 4,2 sekundės tarpas (tamsa), o bendras šviesos ir tamsos intervalas – 5,8 sekundės. Šviesos signalus švyturys siunčia tik tamsiu paros laiku: temstant lempa automatiškai įsijungia, o švintant – išsijungia. Švyturys turi savarankišką elektros stotį, todėl šviesa sklinda ir tuomet, jei nutrūksta elektros tiekimas. Nors kelrodžiui teko patirti gausybę neramių laiko išbandymų, tačiau kone trisdešimties metrų švyturys naktinį dangų savo šviesa skrodžia jau beveik 150 metų ir jo baltos šviesos signalai jūroje matomi kiek daugiau nei už 40 kilometrų arba 22 jūrmylių, o 1991 metais Nidos švyturiui suteiktas simbolinis Švento Petro vardas – pasakojama, jog šis buvęs žvejys.]]> 20.995485977287977,55.305095866663876 Viešvilės žuvitakis pamatykLietuvoje.lt

Klaipėdos g., Viešvilė, Jurbarko r.

Atsižvelgiant į upės ichtiologinę vertę ir potencialias lašišinių žuvų – šlakių ir kitų migruojančių žuvų rūšių (žiobrių, upinių nėgių, margųjų upėtakių) išteklių atkūrimo galimybes Viešvilės upės užtvankose pasiūlyta pastatyti žuvų pralaidas. Žuvitakių įrengimas užtvankose ant Viešvilės upės Viešvilės miestelyje ir Gulbinų kaime.

Pastatyti žuvitakiai gerai dera su gamtine aplinka. Žuvitakiai svarbūs ne tik žuvų ištekliams atkurti. Kadangi žuvų migracijos (neršto) ir rekreacinis sezonai nesutampa, Viešvilės žuvitakį bus galima naudoti kompleksiškai. Įrengta maudykla (tapatinama su žuvų poilsio baseinu), taip pat besimaudantiems pastatyta vandens kaskada. Rekreacinėms sąlygoms pagerinti numatyti priėjimo takai ir želdiniai. Atkūrus šlakių migracijos kelią į nerštavietes per 10 metų planuojama pasiekti 50% upės potencialaus produktyvumo (500 vnt. šlakių), t. y. apie 250 suaugusių žuvų. Atsikuriant žuvų ištekliams Viešvilės upėje bus galima organizuoti patrauklią šlakių licencinę žūklę, apylinkės pritrauks daugiau turistų, skatins turizmo plėtrą.]]> 22.386511886269197,55.073032938456393 Lauksargių evangelikų liuteronų bažnyčia pamatykLietuvoje.lt

Parko g. 9, Lauksargiai, Tauragės r.

Lauksargių bažnyčios pastato, kaip ir pačios parapijos, likimas sudėtingas. Per Pirmąjį pasaulinį karą rusai, verždamiesi į Klaipėdos kraštą, nedelsdami patrankos šūviais nugriovė jo bokštą. Įsiveržę į miestelį, šokosi niokoti altorių, vargonus, kitą inventorių. Bažnyčia buvo taip nusiaubta, kad galutinai atstatyti ją pajėgta tik 1924 m. Užtat Antrasis pasaulinis karas jos pagailėjo – pastatas liko sveikutėlis. Tačiau bendruomenė kantoriaus Pėterio Knispelio pastangomis atgimė tik 1947 m. Be jo, pamaldas čia laikė Tauragės parapijos kunigas J. Kalvanas, kiti dvasininkai. 22.169063143548513,55.209886518386206 Martyno Jankaus muziejus pamatykLietuvoje.lt

M. Jankaus g. 5., Bitėnai, Pagėgių sav.

Muziejus įkurtas XIX a. pabaigos atstatytoje Mažosios Lietuvos spaustuvėje, kurioje dirbo, o vėliau ir gyveno spaustuvininkas, aušrininkas, Tižės akto signataras, Mažosios Lietuvos patriarchas Martynas Jankus. Muziejaus ekspozicijos susipažindina lankytojus su spaustuvių įranga ir įrankiais, Mažosios Lietuvos knygos istorija, žymiausiais spaustuvininkais, kultūros ir politikos veikėjais. 2003 m. rugpjūčio 7 d., minint Mažosios Lietuvos patriarcho 145-ąsias gimimo metines, Bitėnai atgimė ir pasipuošė nauju kultūros ženklu - Mažosios Lietuvos paveikslų sodu - galerija po atviru dangumi. Naujais profesionalių dailininkų darbais sodas papildomas kiekvienų metų rugpjūčio pradžioje, minint Martyno Jankaus gimimo dieną. Per daugiau kaip dešimt metų trunkančią Mažosios Lietuvos paveikslų sodo istoriją, pleneruose dalyvavo ir savo kūrybines interpretacijas paliko apie pusšimtis Lietuvos ir užsienio dailininkų. 22.047799179098586,55.082881781254031 Maršrutas