Nuotr.: © I. Šalaševičius, marijampoletic.lt
J. Basanavičiaus aikštėje 2009-09-06 atidengtas paminklas „Tautai, Kalbai. Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti 1009-2009“. Beveik 20 metrų aukščio, 300 tonų sveriantį monumentą iš rausvo kiniško granito ir nerūdijančio plieno sukūrė skulptorius Kęstutis Balčiūnas.
Paminklo, simbolizuojančio Lietuvių tautos laisvės siekius, kovą dėl tautos ir kalbos išlikimo, idėja sklandė jau labai seniai. Tarpukariu Laisvės paminklo statybai buvo suburtas „paminklo statymo komitetas“ ir renkamos lėšos. Tačiau paminklas liko nepastatytas, surinkti pinigai prapuolė per Antrąjį pasaulinį karą. Ši idėja prisiminta Lietuvai atgavus nepriklausomybę.
Keturkampį paminklo pagrindą puošia bareljefai. Pirmajame bareljefe užrašas skelbia: „TAUTAI, KALBAI. LIETUVOS VARDO TŪKSTANTMEČIUI PAMINĖTI 1009–2009". Antrajame: „Krivis su lazda prie aukuro ir ąžuolo, šalia – akmuo išrašytas runomis". Trečiasis skirtas Martynui Mažvydui ir pirmajai lietuviškai knygai – Katekizmui. Ketvirtasis bareljefas skirtas bendrinės kalbos „tėvo“ Jono Jablonskiui, šalia iškalti Mikalojaus Daukšos žodžiai iš 1599 m. Vilniuje išspausdintos Postilės: „Kalba yra bendras meilės ryšys, Tėvynės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas“. Keturi postamento kampai simbolizuotų keturis Lietuvos etninius regionus. Virš pagrindo kylanti 15 m. aukščio sraigtinė kolona įprasmina sunkų lietuvių tautos kelią išlikti. Kolonos viršuje – sidabru spindintis raitelis ant žirgo su ietimi rankoje: „Žirgas simbolizuoja tautos veržlumą ir jos nenutrūkstantį skrydį į ateitį, jaunuolis ant žirgo – tai atvira, laisva tauta, kuri savo rankose laiko pasaulio svertą – ietį – tautos kovos, žodžio ir išlikimo simbolį“.
Skulptorius K. Balčiūnas pasakojo, jog specialiai domėjosi ar pasaulyje dar kur nors yra paminklų, kurie būtų skirti tautai ir kalbai. Europoje menininkas neaptiko nė vieno. Tautos veržlumas yra įamžintas tik Šiaurės Korėjoje.
