Video
Nuotr.: © pamatykLietuvoje.lt
Smardonės šaltinis yra respublikinės reikšmės hidrogeologinis paminklas. Jis trykšta silpnai banguotoje lygumoje iš karstinės įgriuvos. Šis šaltinis duoda pradžią Smardonės upeliui. Ties karstinės įgriuvos ir šios vagos pradžios riba šaltinio tėkmę sulaiko maždaug 7 m ilgio ir iki 2 m pločio ruože sumesti iki 0.6 m skersmens kristaliniai rieduliai ir dolomito gabalai. Kliūdama už akmeninės užtvaros ir prasiverždama plyšiais tarp akmenų, tėkmė čia šniokščia. Per šitokią akmenų užtvarą, nesušlampant kojų, galima pereiti ir šaltinio tėkmės vagą. Dėl karstelėjusio skonio ir išsiskiriančių sieros vandenilio dujų kvapo čionykščiai gyventojai į Smardonės šaltinį atkreipė dėmesį labai seniai, o specifinė smarvė logiškai padiktavo ir atitinkamo vardo parinkimą. Jie nevartojo vandens iš šio šaltinio mėsai, kavai ar arbatai virti, bet naudojo duonai kepti, maudimuisi. Vanduo tiko besigydantiems gurkšnoti, mazgotis akis, taip pat tiesiog šaltinyje mirkyti skaudamas rankas, kojas. Apie Smardonės šaltinio, kaip turinčio gydomųjų savybių, panaudojimą bene pirmosios žinios yra jau iš 1587 m. rašytinių dokumentų. 1938 metais atidarius Likėnų gydyklą, kol nebuvo gręžinių, mineralinio vandens buvo semiamasi iš šaltinių. Ir iš didžiojo Smardonės šaltinio, naudojant jį vonioms, gydomajam purvui praskiesti, gydant įvairias ligas.
