Aplankyk 25 įspūdingiausius Lietuvos saugomus medžius

Kelionės-žaidimai Automobiliu 25 objektai Daugiau nei 2 dienų
Maršrutas

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos kartu su kelionių po Lietuvą portalu www.pamatyklietuvoje.lt bei žurnalu "Kelionės ir pramogos" šią vasarą kviečia aplankyti 25 pačius įspūdingiausius Lietuvos medžius – gamtos paveldo objektus. Vieni jų yra lankomi, tačiau kitų medžių reikės paieškoti ir su navigacija.

Daugelis mūsų žino ir lankėsi prie seniausio Lietuvos medžio – Stelmužės ąžuolo, kuris skaičiuoja daugiau kaip pusantro tūkstančio metų, ar daugiakamienės eglės „Raganų šluota“ Rambyno regioniniame parke, tačiau turbūt nedaug kas matė įspūdingą Dabulevičių maumedį ar Lampėdžių liepą Gražuolę. Tikrai bus įdomu pamatyti suaugusius į vieną kamieną medžius – Ąžuolo ir pušies draugystę, Pušis-Seses ar plačiai išsišakojusią Vartelių liepą, kurios kamieno apimtis beveik šeši metrai.

Žaidimo maršrutą sudėliojome taip, kad juo keliauti būtų ne tik įdomu, bet ir patogu. Sugrupavome medžius į 5 kelionių kryptis: Kaunas ir jo apylinkės, Suvalkija, Aukštaitija, Žemaitija ir Mažoji Lietuva.

  • Kaunas ir Kauno apylinkės
Pasižymėkite pagal buvimo vietą (GPS)

Ąžuolo ir pušies draugystė – botaninis gamtos paveldo objektas, 1995 metais Kauno miesto savivaldybės paskelbtas saugomu. Ąžuolo ir pušies draugystė – tai kamienais suaugę du medžiai – paprastasis ąžuolas (Quercus robur L.) ir paprastoji pušis (Pinus sylvestris L.). Šiuo metu pušis jau nudžiūvusi.

Pasižymėkite pagal buvimo vietą (GPS)
Dubravos dvyniai Nuotr.: ©Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba

Dubravos dvyniai - tai kamienais suaugę medžiai - paprastasis ąžuolas ir paprastoji pušis. Pušies aukštis 33 m, ąžuolo – 27 m. Abiejų medžių apimtis – 360 cm. Botaninis gamtos paveldo objektas, 1971 metais paskelbtas saugomu gamtos objektu.

Pamilo ąžuolas pušį. Jų draugystės pradžios niekas nežino. Ar kėkštas pamiršo, kur paslėpė gilę, ar voveraitė pametė pušies kankorėžio sėklą. Iš daigelių išaugo medžiai, ir vienas nuo kito neatsitraukė daugiau kaip 150 metų. Laikas vis stipriau glaudė ąžuolėlį prie savo lieknosios pušelės. Taip ir liko kartu visam gyvenimui žaliuoti ir šalti, tyliai ošti ir su vėtromis kovoti.

Pasižymėkite pagal buvimo vietą (GPS)
Karvelių ąžuolas Nuotr.: ©Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba

Karvelių ąžuolas – botaninis Lietuvos gamtos paveldo objektas, vienas iš kelių ąžuolų Lietuvoje, turintis daugiau kaip 7 m apimties kamieną, aukštis – 20 m., asimetriška laja, skersmuo 2,2 m. Skelbiama, kad ąžuolas, kurio kamieno apimtis siekia 7 m, yra ne mažiau kaip 700 metų amžiaus. Šiam medžiui prieš 150 metų buvo nupjauta viršūnė.

Pasak vietinių gyventojų, ąžuolas taip pavadintas, nes jame perėdavę karveliai. Kadaise šį ąžuolą norėta nukirsti ir panaudoti statomo tilto prie Aleksoto poliams, bet vyrai neturėję tokių ilgų pjūklų, kurie „apglėbtų“ storą medžio kamieną.

Pasižymėkite pagal buvimo vietą (GPS)

Lampėdžių liepa gražuolė, kaip pasakojama, suaugo į vieną kamieną iš penkių kažkada pasodintų liepaičių, o viršūnės taip ir liko penkios… Medžiui apie 250 metų, jo aukštis – 25 m., kamieno storis – 1,8 m. Ši storakamienė liepa tarsi lietaus pranašė – prieš lietų jos šakos, lyg vargo nukamuotos, nusvyra ligi žemės, o kai sausa – atsitiesia ir vėl stiebiasi į dangų.

Pušys sesės
54.909663, 23.815003
Vykti Vykti
Pasižymėkite pagal buvimo vietą (GPS)
Pušys sesės Nuotr.: ©Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba

Pušys sesės – dvi pušys suaugusios viena su kita per bendrą šaką, tai botaninis gamtos paveldo objektas, Kauno savivaldybė 1995 metais jį paskelbė saugomu.

Rumšiškių miško pušis yra storiausia Lietuvoje pušis, auganti Kaišiadorių rajone Rumšiškių miške. Jos kamienas apačioje siekia 4 metrus. Pušiai stiebiantis į viršų, skirtingai nei daugelio medžių ne plonėja, o storėja. 2 metrų aukštyje kamieno storis net 5 metrai. Į apačią plonėjantis kamienas tipiškas sakinamiems medžiams. Rumšiškių pušyje dar matosi sakintojų padaryti randai – metro ilgio pjūvio žaizda. Prieš karą sakai naudoti terpantino ir kanifonijos pramonei. Iš sakų buvo gaminamas įvairiausi produktai: tepalas batams, grindims – vaškas, net kremai rankoms ir veidui. Tautosakoje taip pat pasakojama, kad pušis numelždavo raganos, rinkdamos jų sakus kaip smalą pokyliams.

Aukštą, 32 metrų į viršų besistiebiančio medžio kamieną alino ne tik sakų rinkėjai, bet ir gaisrų liepsnos. Besikartojant miškų paklotės gaisrams, nuo kaitros ties pagrindu pušies žievė suplonėjo. Joje vis dar likę ir anglies pėdsakų. Aukštai iškilusių šakų ugnis nelietė. Kelios jų dabar sutvirtintos lynais.

  • Suvalkija ir Liškiavos liepa (Dzūkija)
Pasižymėkite pagal buvimo vietą (GPS)
Liepa "Motinėlė" Nuotr.: ©Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba

Liepa „Motinėlė“ – viena seniausių liepų Lietuvoje. Valstybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas. Tai vieno kamieno medis, kurio apimtis 8,4 m. – storiausia. Kai prieš 300 metų miške kūrėsi Braziūkų kaimas, medelis buvo dar visai mažas. Kaime augo ir daugiau liepų, jose perėdavusios pelėdos. Tačiau išlikusi tik viena – liepa „Motinėlė“. Vietos gyventojai į ją keldavę kryžius, prie kamieno tvirtindavę lenteles su reikšmingomis datomis. Prie jos rinkdavosi 1863 m. sukilėliai. Liepos kiaurymėje galėdavę pasislėpti net septyni žmonės. Įlindus į drevę ir joje pakilus į viršų, galima buvo pro skylę iš aukštai apžvelgti vietovę. Vėliau kiaurymė buvo užbetonuota.

Dabulevičių maumedis yra saugomas botaninis paveldo objektas, saugomu paskelbtas 2016 metais. Maumedis auga Vilkaviškio rajono Daugėlaičių kaime. Jo kamieno apimtis siekia 2,2 m, aukštis – 14 metrų. Šis maumedis išsiskiria dar ir savo masyviais išsišakojimais, vertikaliomis ir horizontaliomis šakų gijomis.

Vartelių liepa
54.390542, 22.979936
Vykti Vykti
Pasižymėkite pagal buvimo vietą (GPS)
Vartelių liepa Nuotr.: ©Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba

Vartelių liepa išsiskiria savo plačiu kamienu ir įdomiai susiformavusiomis, neįprastomis stipriomis apatinėmis kamieninėmis šakomis.

Meškėnų liepa auga buvusio Javaravo dvaro teritorijoje. Igliškėlių apylinkės gyventojai apie Javaravo dvarą papasakojo daugybę atsiminimų. Pagal juos baudžiava čia buvusi labai sunki, dvarponis nepaprastai žiaurus: negalėdavęs naktį užmigti, jeigu kurią dieną nenuplakdavęs vieno ar daugiau baudžiauninkų. Kai dvarponis pasenęs ir apsirgęs, dar žiauresnis tapęs: įsakęs prie savo lango plakti kaltus ir nekaltus baudžiauninkus; plakamojo riksmas buvęs jam savo rūšies vaistas. Pagal pasakojimus, baudžiauninkai būdavo plakami būtent prie šios liepos. Jų rankos būdavo pririšamos prie apatinių liepos šakų, kad nereikėtų plakamojo laikyti ir šis nepaspruktų. Tai panašu į tiesą, kadangi apatinės liepos šakos yra pirmapradės ir labai patogios aprašytai kankinimo procedūrai atlikti.

Kamieno apimtis 1,3 m aukštyje - 600 cm, aukštis - 11 m, amžius - nežinomas, spėjama kad liepai gali būti virš 300 metų.

Pasižymėkite pagal buvimo vietą (GPS)
Liškiavos liepa Nuotr.: ©Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba

Senieji Liškiavos gyventojai prisimena, kad jų jaunystės metais liepa buvo aukščiausias medis apylinkėse. Dar prieš karą prie šios liepos mirė Liškiavos kunigo mama. Jos atminimui dvasininkas prie liepos prikalė koplytėlę su Švč. Marijos atvaizdu. Pro šalį keliaujantys čia sustodavo, kepures nuėmę nusilenkdavo.

Liepos nuo senovės laikytos šventais medžiais. Buvo tikima, kad ypatingos išvaizdos medžiai turi stebuklingų galių, jose gyvena deivė Laima. Liepos laikytos kaimų saugotojomis nuo perkūno. Tikėta, kad į liepas medienoje turinčias aliejaus perkūnas itin retai trenkia. Tačiau Liškiavos liepa išimtis. Neįprastą jos išvaizdą ir suformavo perkūnas. Nuo jo smūgio medis perlūžo pusiau, todėl dabar toks platus. Kamieno ir liemens taip pat nematyti. Tik kelminės atžalos storos ir išsikerojusios iš visų pusių. Vietiniai neįprastos formos liepą dar vadina Paklėštarės vardu. Ją galima rasti Varėnos rajone, rytiniame Liškiavos alkakalnio šlaite.

  • Aukštaitija

Nuo kitų šios grupės medžių nutolęs, bet judant Aukštaitijos įspūdingiausų medžių link, patogiai pasiekiamas Glitiškių ąžuolas.

Glitiškių ąžuolas yra trečias pagal storį ir pirmas pagal aukštį ąžuolas Lietuvoje. Tai botaninis Lietuvos gamtos paveldo objektas, 1960 metais paskelbtas gamtos paminklu. Ąžuolo kamieno apimtis 1,3 metro aukštyje – 740 cm, medžio aukštis – 24 m. Prie šio ąžuolo, pasak pasakojimų, 1831 m. sukilęs prieš carinę priespaudą rinkdavęsis dvaro jaunimas. Nuo čia jie žygiavę į Vilnių ir įsitraukę į sukilėlių gretas. Išlikusi dar viena įdomi istorija: daugel metų ąžuole perėjo baltų gandrų pora. Tačiau 1975 m. vasarą atskridę gandrai netūpė į lizdą, kelias dienas pasukę aplink ratus, nutarė įsikurti kitur. Nujautė gandrai negerą… Po kelių dienų šaka su lizdu nulūžo. Dabar ąžuolas pasitinka kiekvieną atvykusį aplankyti Glitiškių dvaro sodybos.

Pasižymėkite pagal buvimo vietą (GPS)

Adamavo ąžuolas yra įspūdingas, išskirtinis savo dydžiu ir be galo vertingas senas medis. 1999 metais jis paskelbtas respublikinės reikšmės saugomu gamtos paveldo objektu – medžio genetika, augavietės sąlygos ir žmogaus elgesys lėmė, kad dabar šis ąžuolas yra šimtmečius skaičiuojantis medis milžinas. Jo kamiene yra drevė, į išorę atsiverianti keturiomis angomis, o pietrytine kamieno puse nuo lajos žemyn leidžiasi didelė žaibo palikta žymė. Kelios apatinės kamieninės šakos yra išdžiūvusios, tačiau apmirusios šakos ir negyva mediena – tai neatskiriama medžio sąsaja su branda.

Dėmesio! Gavome pastabų, kad šį ąžuolą ypatingai sunku surasti ir pasiekti. Dėl to nusprendėme, kad žaidimo dalyviams, norintiems laimėti prizą, jo aplankyti ir prie jo pasižymėti NEREIKIA. Tačiau ieškantys nuotykių ir labai užsispyrę keliautojai gali pabandyti surasti šį ąžuolą vadovaudamiesi šiomis nuorodomis: Vykti keliu Stripeikiai - Daunoriai. Privažiavus kelio sankryžą su keliu Skroblus I - Varniškės I ties Tauragno ežeru, sukti į dešinę link Varniškių I viensėdžio (šią sankryžą pamatykLietuvoje.lt žemėlapyje žymi "Varniškių etnografinis kaimas" taškas). Už 700 m nuo sankryžos, iškart ties pirmąja Varniškių I sodyba, sukti į kairę į miško keliuką (posūkio koordinatės: 55.420326, 25.945710). Miško keliukas gali būti nepravažiuojamas - palikus automobilį eiti pėsčiomis. Nuo posūkio iki ąžuolo - 1,5 km. Priėjus/privažiavus laukymę dešinėje - eiti per ją (apie 300 m) link Pliaušės upelio.

Varniškių ąžuolas – išskirtinio amžiaus ir išvaizdos ąžuolas, augantis ties Varniškėmis, netoli kelio Tauragnai–Šeimatis–Daunoriai, apie 2 km į pietus nuo Daunorių kaimo. Varniškių ąžuolui – apie 500 metų. Jo kamieno viduje, nuo pat žemės, yra didelė tuščia erdvė, į kurią sutilptų 5–6 suaugę žmonės. Karo metu jame gyventojai slėpė grūdus, lašinius, kitokį turtą, net avis. Medis keroja laukymėje, tarp miškų, patenka į Pliaušės hidrografinio draustinio ribas. LR Aplinkos ministerijos paskelbtas valstybės saugomu botaniniu gamtos paveldo objektu.

Varniškių II ąžuolas Nuotr.: ©Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba
Pasižymėkite pagal buvimo vietą (GPS)

Dusetų vinkšna – valstybės saugomas gamtos paveldo objektas. Dusetų vinkšna, įsišaknijusi šalia Sartų ežero, Dusetų miestelio. Ši vinkšna išskirtinė tuo, kad turi net 5 kamienus.

Pasižymėkite pagal buvimo vietą (GPS)

Stelmužės ąžuolas – vienas žinomiausių Lietuvos gamtos paminklų, vienas iš seniausių ąžuolų Europoje, o Lietuvoje - pats seniausias medis. Spėjama, kad jo amžius yra apie 1000-1500 ar net 2000 metų. Ąžuolas yra 23 m. aukščio, 3,5 m skersmens ir 13 m apimties prie žemės (kamienui apimti reikia 8-9 vyrų).

Stelmužės ąžuolas – medis, matęs nemažai. Čia užklysdavo Lietuvos kunigaikščiai, kryžiuočių ir kalavijuočių riteriai, švedų kariaunos. Pro čia žengė kaizerio bei Hitlero kariuomenė. Drevėje rasti žmogaus griaučiai ir prancūziškas šautuvas byloja, kad ji tikriausiai buvusi vieno iš Napoleono kario slėptuve jam bėgant iš Rusijos.

Apie ąžuolą sklando legendos ir pasakojimai. Buvo manoma, kad per drevę galima nusileisti į požemio pasaulį, kad po jo šaknimis gali būti lobis, o po šakomis senovėje degusi šventoji ugnis. Prie medžio šaknų būdavo deginami aukurai bei aukos dievams. Nėra tiksliai žinoma, kas nutiko su jo viršūne. Legendos pasakoja, kad ja baudžiauninkai užtvėrę kelią piktajam carui, kad šis negalėtų pravažiuoti.

  • Žemaitija + Kalnelio daugiakamienė pušis

Salantų kaštonas yra storiausias, iki šiol žinomas, kaštonas Lietuvoje. Įspūdingas 28 m aukščio, 1,53 m skersmens, 4,8 m. apimties medis nuo 1999 m. paskelbtas valstybės saugomu botaniniu gamtos paveldo objektu. Salantų kaštonas auga buvusiame Salantų dvaro parke (dabartiniame Salantų miesto parke). Vis dar žaliuojantis pirštuotais lapais, kiekvieną pavasarį pražysta baltais žiedynais tarsi žvakėmis. Paprastasis kaštonas – Aesculus hippocastanum L. – vasaržalis medis, Lietuvoje nuo seno auginamas parkuose, tad manoma, kad ir Salantų kaštonas auga dar nuo senojo dvaro parko įkūrimo laikų (XIX a.).

Mingėlos ąžuolas Nuotr.: ©Rūta Straksaitė

Mingėlos ąžuolas auga Mingėlos kieme, todėl jo vardu ir vadinamas. Manoma, kad Mingėlos ąžuolui gali būti 600-700 metų. Pasakojama, kad po žemaičių krikšto ąžuolui buvo nupjauta viršūnė ir į jį buvusi įkelta koplytėlė.
Ąžuolą globoja jau penktoji Mingėlų šeimos karta. Medis aptvertas, skylantį kamieną juosia geležinis lankas.

Pasižymėkite pagal buvimo vietą (GPS)

Raganos uosis - botaninis gamtos paveldo objektas, esantis Žemaitijos Nacionalinio parko teritorijoje, saugomu paskelbtas 1960 metais. Apie uosį yra sukurta daugybė padavimų, vieni pasakoja, kad velnias suglaudęs keturis uosius, ir jie suaugę į vieną kamieną. Kiti tvirtina, kad moteris skarele aprišusi tris užburtus medžius, ant kurių nenutūpdavę paukščiai. Tie medžiai suaugo, išliko ir skarelės mazgo žymė. Treti aiškina, kad uosio liemenyje esąs įstrigęs duonos kepalas, kai ragana, jį atėmusi iš mergaitės, įpuolusi į uosį, gaidžiui užgiedojus. Kiti dar tvirtina, esą raganos šį uosį mėgstančios ir čionai gūdžią naktį susirenkančios pasitarti.

Pasižymėkite pagal buvimo vietą (GPS)

Ąžuolai dvyniai žaliuoja Žemaitijos Nacionaliniame parke, Plungės rajone Getaučių kaime ir yra suaugę vienas su kitu tarsi dvyniai, abu yra vienodo aukščio. Išskirtinės išvaizdos ąžuolai nuo seno laikyti šventais medžiai. Tikėta, kad juose gyvena Perkūnas. Ąžuolas buvo Perkūnui ir kaip auka aukojama, Perkūno garbei deginamas. Vos gimus sūnui kieme buvo sodinamas ąžuolas, mirus vyrui ąžuolai puošdavo kapą. Iki šiol išlikęs įprotis ąžuolą kaip tvirtybės ir ilgaamžiškumo simbolį sodinti įvairioms progoms atminti.

Pasižymėkite pagal buvimo vietą (GPS)

Papilės penkiolikakamienė liepa yra Valstybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas. Liepa auga Akmenės rajone, Papilės miestelyje Ventos regioninio parko teritorijoje. Jos amžius apytiksliai yra 150 metų, žmonės ją vadina „Dvylika brolių“ dėl 12 išlikusių augančių kamienų.

Pasižymėkite pagal buvimo vietą (GPS)

Kalnelio daugiakamienė pušis - Valstybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas. Paskelbtas saugomu 2007 m. Paprastoji pušis - išskirtinės formos medis. Ją sudaro trys kamienai, kurių apimtis 2,3 m, 2,2 m ir 1,7 m. Kiekvienas kamienas šakojasi ir formuoja savitos formos ir struktūros lają.

  • Mažoji Lietuva + Raganų eglė
Lūžgalių ąžuolas
55.58582, 21.244913
Vykti Vykti
Pasižymėkite pagal buvimo vietą (GPS)
Lūžgalių ąžuolas Nuotr.: ©Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba

Lūžgalių ąžuolas auga Klaipėdos r. Lūžgalių kaime. Saugomu paskelbtas 2018 m. Ąžuolas atrodo įspūdingai – labai gyvybingas, žaliuojantis medis, skaičiuojantis jau antrąjį tūkstantmetį. Girininkai teigia, kad šis ąžuolas skiriasi nuo miške augančių – augdamas plačioje erdvėje, nederlingoje žemėje jis plečiasi į šalis – jis yra neaukštas, bet labai plačiomis šakomis, tuo tarpu miško ąžuolas stiebiasi į aukštį, jo šakos nestambios. Ąžuolo aukštis 19,50 metrų, o plotis siekia 7,24 m.

Pasižymėkite pagal buvimo vietą (GPS)

Didžioji Kintų tuja – tai didžiausia Lietuvoje auganti tuja, jos aukštis apie 18 metrų, o lajos plotis apie 12 metrų. Europoje didesnė tuja žinoma tik Šveicarijoje. Tikslus tujos amžius nėra žinomas, nes medis dvikamienis ir pagal rieves amžiaus nustatyti negalima. Žinoma, kad girininkijos pastatas buvo statomas 1902-1912 metais, spėjama, kad tada ir buvo pasodinta Didžioji Tuja.

Pasižymėkite pagal buvimo vietą (GPS)

Raganų eglė – daugiakamienė eglė, auganti Rambyno regioniniame parke, tai saugomas gamtos paminklas. Dėl keistos savo formos eglė gavo tokį pavadinimą. Apie jos atsiradimą žmonės sukūrė legendų. Žmonės sako, kad dar mažos eglutės viršūnę nukirto prajodamas Napoleonas, dėl to ji tokia keista išaugo. Pasak kitos legendos, ant netoliese esančios kalvos, Sidabrakalnio, rinkdavosi Skalvių genties jaunuoliai. Kad priešai naktį nepastebėtų, jie rengdavosi sidabriniais rūbais. Netoliese esančioje pelkėtoje lomoje, kurioje auga aštuoniolikos kamienų eglė, buvusi raganų buveinė. Jos čia sulėkdavusios, susmeigdavusios šluotas ir eidavusios vilioti jaunuolių. Viena daili raganaitė įsimylėjo žavų jaunuolį sidabriniais šarvais ir pamiršo laiku sugrįžti. Pavėlavo. Kai ketino skristi, šluota jau buvo sužaliavusi. Nuo to laiko eglę imta vadinti „Raganų egle“.