Šakotasis maršrutas "Milžinų paunksmė" kviečia pažinti medžių karalystę ir pajusti jų stebuklingą galią. Dubravos arboretume nustebins neįprasti rudenį pražystantys krūmai, miške – paslaptingieji galiūnai ir neišskiriami įsimylėjėliai, o žalieji Kadagių slėnio "daktarai" išdezinfekuos ne tik plaučius, bet ir mintis.
Jei jautiesi apmiręs nuo urbanizacijos – šis maršrutas tave atgaivins.
Lankytojų centro ekspozicijoje pristatomos unikalios parko vertybės ir lankymo galimybės. Nemuno virsmas mariomis – pagrindinė tema, apjungianti turtingą ir dramatišką iškeltų kaimų istoriją ir ryškiausius XX a. Lietuvos kraštovaizdžio pokyčius. Apsilankykite ir sužinokite, ką slepia žalios marių akys, kodėl fortai alsuoja gyvybe, kas yra "dugniečiai", kaip atrodo miegapelės pėdsakas, ką pakrikštijo Nemunas, o marios nuglostė...
Tai vienas iš botanikos sodų, kuriuose auginami sumedėję augalai (lot. arbor – medis). 49,8 ha plote sukaupta apie 900 taksonominių vienetų (rūšių, porūšių, formų ir kultivarų) sumedėjusių augalų.
Pavasarį, kai prasideda žydėjimas, vaikštant arboretumo takais galima ne tik susipažinti su medžių bei krūmų įvairove, bet ir pasigėrėti nepakartojama žiedų spalvų simfonija, karštą vasarą smagu tiesiog pagulėti katalpos – medžio su lapais it dramblio ausys – pavėsy, o rudenį gėrėtis ryškiomis amūrinio kamštenio uogomis ar žydinčiu raganos lazdynu – hamameliu.
Dubravos miško įžymybės – ąžuolas ir pušis, žavi ne tik formom ir ūgiu, bet ir vietos energetika. Tikima, jog jei dvi artimos sielos apsikabina šiuos medžius – jų, kaip ir šių milžinų, nebeišskirs jokios negandos. O norintiems atrasti kitą pusę, reikia apkabinti vieną iš dvynių: moteriai – ąžuolą, vyrui – pušį.
Kadagių slėnis – ryškiausias Arlaviškių botaninio draustinio akcentas. Šlaito viršumi vingiuoja takas, nuo kurio atsiveria unikali kadagių prismaigstyta panorama su mariose išnirusia Dabintos sala. Pažintis su draustiniu nesibaigia ties lentiniu taku – toliau galima žygiuoti miško takeliu ir laiptais nusileisti iki pat įlankėlės prie marių.
Stovyklavietė įkurta šalia Kauno marių. Čia galite apsistoti tiek trumpam, tiek ilgesniam poilsiui: kurti laužus, statyti palapines. Nuo krantų atsiveria erdvus vaizdas į Dovainonių piliakalnį, Mergakalnį, Paukščių salas bei Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę. Pakrantėje rasite stogastulpį rašytojui Jonui Aisčiui ir iš marių "dugno" iškeltam jo gimtajam Kampiškių kaimui atminti.
Žiglos upelio pakrantėje savo ūgiu ir stotu iš kitų medžių išsiskiria 7 įspūdingi europiniai maumedžiai. Žiglos maumedis – aukščiausias parko medis, paskelbtas gamtos paveldo objektu. Jo aukštis siekia 32 m, o pagal storį (1 m) – jis vienas iš storiausių maumedžių Lietuvoje. Mistišką atmosferą miške kuriantiems gamtos milžinams jau apie 160 metų. Ieškantiems ekstremalesnių pojūčių – būtina nusileisti į Žiglos upelio slėnį - pasijusite tarsi džiunglėse.
