Paukščių takai – tai išskirtinis pažintinis pėsčiųjų maršrutas į saugomą teritoriją – Kliošių kraštovaizdžio draustinyje esančią Tyrų pelkę. Balandžio 1 – rugpjūčio 31 d. yra laikas, kuomet apsilankymai draustiniuose yra ribojami, todėl, paženklinus pėsčiųjų takus, sudaromos puikios sąlygos saugiai, nepažeidžiant floros ir faunos, pažinti mus supančią gamtą.
Maršrutas prasideda Drevernos mažųjų laivų uoste, driekiasi per Drevernos kaimą, tęsiasi pylimu iki sodybos „Strykis“. Tuomet paėjėjus gatve, pasiekiamas Tyrų pasivaikščiojimo takas. Jis prasideda nusukus nuo pagrindinio kelio ir tęsiasi palei Karaliaus Vilhelmo kanalą, įsuka į seną mišką, užsuka į aukštapelkę ir pasiekia užmirkusias pamario pievas. Tako pabaigoje naujai pastatytas apžvalgos bokštelis leis pasimėgauti nepakartojamais Kuršių marių bei Kuršių nerijos smėlio kopų vaizdais.
Keliaudami šiuo nuorodomis pažymėtu taku, pavieniai turistai turės puikią galimybę aplankyti saugomas vietoves, susipažinti su trimis skirtingomis ekosistemomis (miškas, pelkė ir pieva) bei išgirsti pamario kraštui būdingų paukščių giesmeles. Keliaujantiems maršrutu tereikia pamačius lentelę su paukščio atvaizdu nuskanuoti QR kodą. O į savo išmaniuosius telefonus parsisiuntus programėlę „BirdNET“ galima ne tik išgirti takuose pažymėtus, bet ir atpažinti gamtoje išgirstus paukščius.
Pažintinio pėsčiųjų tako į Tyrų pelkę ilgis – 14 km (į abi puses). Takas skirtas pėstiesiems. Tinka visai šeimai, tačiau būtina pasirūpinti tinkama avalyne. Eidami taku rekomenduojama vadovautis kryptį nurodančiomis rodyklėmis, o paukščių garsų klausytis su ausinėmis. Norint dar labiau susipažinti su pamario kraštui būdingais paukščiais rekomenduojama užsisakyti ekskursiją su paukščių stebėjimo turų vadovu, ornitologu Borisu Belchevu.
Dydis: Žvirblio didžio (L13.5‒15.5cm)
Gyvenimo trukmė: 11‒12 metų
Paplitimas: 40 000‒80 000 porų
Perėjimas: Peri nendrynuose, šalia vandens, arba krūmynuose, bet gali perėti ir sausesnėse vietose. Lizdas ant žemės arba iki 1‒2 m krūme. Lizdas primena dubenėlį iš žolių ir samanų, vidus išklotas smulkesnėmis žolelėmis ir plaukais bei nendrių žiedais. Lizdą stato patelė. Nendrinė starta dažniausiai peri po 4‒5, atskirais atvejais 6‒7 kiaušinius. Perėjimo laikas apie 12‒14 dienų. Kiaušinį peri patelė, tačiau išsiritus jaunikliui jį maitina abu tėvai. Paukščiukas lizdą palieka po 10‒13 dienų.
Išvaizda: Juoda galva, balta apykaklė su juodu pagurkliu. Antuodegis pilkas. Patelės galva pilkai juoda, o pagurklis balsvas. Nugara išilgai dryžuota.
Dydis: Varnos dydžio (L35‒39 cm)
Gyvenimo trukmė: 31‒32 metai
Paplitimas: 30 000‒60 000 porų
Perėjimas: Peri kolonijose, vieną kartą per sezoną. Šių paukščių lizdą ant žemės stato patinas. Rudagalviai kirai dažniausiai peri po 2‒3 kiaušinius (daugiausia iki 6 kiaušinių). Peri abu tėvai 21‒27 dienas. Jaunikliai išskrenda po 5‒6 savaičių.
Išvaizda: Baltas kūnas, tamsiai ruda galva su baltu akies apvadėliu. Išsiskiria raudonu snapu, juodais sparnų galais bei raudonomis kojomis su plaukimo plėvele tarp pirštų.
Dydis: Mažesnis už žvirblį (L14‒15.5cm)
Gyvenimo trukmė: 8‒13 metų
Paplitimas: 30 000‒60 000 porų
Perėjimas: Peri atvirose vietovėse, pakrantės pelkėse, kopose ir drėgnose pievose, aukštapelkėse. Lizdas gerai paslėptas ant žemės, dažnai prie pat augalų kupstų. Dubenėlio formos lizdas iš sausų žolių ir kitų augalų, iš vidaus padengtas šeriais ir kita augaline medžiaga. Dažniausiai peri du kartus per sezoną. Dažniausiai išperi po 3‒5, rečiau 7 kiaušinius. Peri tik patelė apie 11‒15 dienų. Jauniklius maitina abu tėvai. Pieviniai kalviukai lizdą palieka po 14‒16 dienų, kai dar nemoka gerai skristi.
Išvaizda: Žalsvai pilkas, kūno šonai ir krūtinė vienodai dryžuoti. Snapas plonas ir tamsus, su geltonu posnapio pagrindu. Kojos tamsios, o nugara marga.
Dydis: Varnos didžio (L38‒43cm)
Gyvenimo trukmė: 15‒17 metų
Paplitimas: 70 000‒120 000 porų
Perėjimas: Peri miškuose, parkuose ir net medžių alėjose. Gali pasistatyti lizdą ant seno kito paukščio lizdo. Lizdas – plonas, bet tankus šakų kratinys. Kartais iš lizdo apačios galima matyti kiaušinius. Stato abu poros nariai. Peri net tris kartus per sezoną. Dažniausiai 2, kartais po 1 kiaušinį. Perėjimu užsiima abu tėvai. Tai trunka apie 17 dienų. Jaunikliai pradeda skraidyti po 29‒35 dienų.
Išvaizda: Didžiausias iš karvelių atstovas Lietuvoje. Kūnas rausvai rudas, nugara, sparnai ir galva melsvai pilki, su juodais galais ir juoda juosta ant uodegos. Skrendant gerai matosi baltos spalvos pusmėnuliai ant kaklo ir sparnuose. Rožinės kojos, pirštai be plėvės.
Dydis: Žvirblio didžio (L15.5‒17cm)
Gyvenimo trukmė: 10‒13 metų
Paplitimas: 300 000‒400 000 porų
Perėjimas: Peri ant žemės, atviruose kraštovaizdžių miškuose, krūmynuose, arimuose bei viržynuose. Lizdas dubenėlio formos, susuktas iš žolių, augalų stiebų ir samanų, paklotas su plaukais ir smulkiomis žolelėmis. Statyba užsiima tik patelė. Geltonoji starta padeda po 3‒5, kartais 2‒6 kiaušinius. Patelė kiaušinius peri apie 11‒14 dienų. Gimus jaunikliui maitinimu užsiima ir patelė, ir patinas. Jauniklis po 9‒14 dienų palieka lizdą, o po 16 dienų pradeda gerai skristi.
Išvaizda: Ryškiai geltona galva, pilkas trikampis snapas, pauodegis ir antuodegis ryškiai rudi, kojos šviesios rožinės spalvos. Ilga uodega, kuri gale negiliai iškirpta. Juodomis akimis. Patelės labai panašios į patinus, tik labiau dryžuotu kūnu ir ne tokios ryškiai geltonos.
Dydis: Gandro dydžio (L84‒102 cm)
Gyvenimo trukmė: 35‒37 metai
Paplitimas: 2 000‒4 000 porų
Perėjimas: Peri ant medžių šalia vandens, dažniausiai kolonijose. Lizdas panašus į platformą iš šakų, kuri gilėja link centro. Pilkojo garnio lizdas naudojamas daug metų ir palaipsniui tankėja. Iš vidaus padengtas smulkesnėmis šakelėmis ir žolių šaknimis. Nendrynuose lizdas sukamas iš nendrių. Lizdo kūrimu užsiima abu – patinas neša šakas, o patelė montuoja. Dažniausiai perimi 3‒5, rečiau – 6, o retai 2‒7 kiaušiniai. Peri abu tėvai 23‒28 dienas. Jauniklių maitinimu taip pat užsiima abu tėvai. Iš lizdo jaunikliai išropoja ant gretimų šakų po 3‒4 savaičių, bet dar apie 3 savaitėms grįžta į lizdą dėl maisto. Taip palaipsniui tampa savarankiški.
Išvaizda: Melsvai pilkas, su tamsia juosta ant galvos šonų. Pavasarį perauga ilgesnės sprando plunksnos. Galva ir kaklas balti su išilgais dryžais. Gelsvas vidutinio ilgio snapas, tamsios kojos su atskirais pirštais.
Dydis: Varnėno didžio (L22‒25cm)
Gyvenimo trukmė: 5‒7 metų
Paplitimas: 23 000‒30 000 porų
Perėjimas: Peri derlingose, drėgnose pievose. Jų lizdas ant žemės. Tai nedidelė platforma, išklota su sausomis žolėmis. Griežlės peri kartą per sezoną, padėdamos po 8‒12, kartais 6‒14 kiaušinių. Kiaušiniai perimi vien tik patelės. Tai užtrunka apie 15‒18 dienų. Jaunikliais rūpinasi abu tėvai arba tik patelė. Paukščiukai palieka lizdą netrukus po išsiritimo, tačiau dar 3‒4 dienas juos maitina tėvai. Vėliau griežlių jaunikliai tampa savarankiški. Pradeda skraidyti po 5 savaičių, bet pilnai apsiplunksnoja tik po 7‒8 savaičių.
Išvaizda: Paukštis labiau primena dinozaurą, dažniau galima išgirsti, negu pamatyti. Rusvas pilvas. Kūno šonai tamsiais rudais dryžais. Nugara su tamsiomis dėmėmis. Trumpas snapas ilgu kaklu ir ilgos rožinės kojos. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad be sparnų, dažnai bėgioja, bet esant reikalui puikiai skrenda.
Dydis: Karvelio didžio (L28‒31cm)
Gyvenimo trukmė: 23‒24 metai
Paplitimas: 12 000‒15 000 porų
Perėjimas: Peri atvirose buveinėse – pievose, ganyklose, pelkynuose su neaukšta augalija ir drėgnuose durpynuose. Peri porose, retkarčiais negausiomis kolonijomis. Lizdas sukamas ant žemės. Patinas parenka keletą galimų lizdo vietų, o patelė pasirenka tinkamiausią. Per sezoną pempės peri vieną kartą, bet jei kiaušiniai prarandami – juos pakeičia kitais. Šie paukščiai dažniausiai peri po 4, bet kartais 2, 3 ar 5 kiaušinius. Perėjimu užsiima ir patelė, ir patinas, tačiau dažniau tai atlieka patelė. Perėjimas trunka apie 24‒29 dienas. Jaunikliai savarankiški pasidaro po 33 dienų.
Išvaizda: Trumpas juodas snapas, juodu viršugalviu su ilgu kuodu. Galvos šonai balti, plati juoda apykaklė, baltas pilvas, pauodegis ryškiai rudas, o saulėtą dieną nugara spindi žaliai, violetiškai ir mėlynai žvilgančiomis plunksnomis. Kojos raudonos su pirštais be plėvės. Uodega balta su plačia juoda juosta.
Dydis: Varnėno didžio (L16‒18cm)
Gyvenimo trukmė: 9‒10 metai
Paplitimas: 400 000‒900 000 porų
Perėjimas: Peri atvirose buveinėse be medžių, natūraliose pievose, kopose bei aukštapelkėse. Lizdas – nereikšmingas įdubimas padengtas smulkesnėmis žolelėmis, rečiau plaukais, šalia augalų kupsto. Dažnai lizdas būna matomas, tačiau perėjimo metu gali apaugti žolėmis. Jį suka patelė. Dirvinis vieversys peri du ar tris kartus per sezoną. Deda po 3‒4, kartais 5, išskirtiniais atvejais 7 kiaušinius. Perėjimo laikas – apie 11 dienų. Jauniklius maitina ir patinas, ir patelė. Paukščiukai palieka lizdą po 9‒10 dienų dar nemokėdami skristi. Gerai skristi pradeda tik po 20 dienų.
Išvaizda: Pilkai rudas, tamsiai dryžuotas. Ant galvos trumpas, bukas kuodukas ir neryškūs antakiai. Šviesios kojos su ilgu galinių nagu ir ilgoku gelsvu snapu.
Dydis: Varnėno dydžio (L16‒20cm)
Gyvenimo trukmė: 8‒10 metų
Paplitimas: 40 000‒80 000 porų
Perėjimas: Peri nendrynuose prie ežerų, upių ir pelkių bendruomenėse. Lizdas statomas tarp nendrių, 60‒120 cm virš vandens. Cilindro formos lizdelis sukamas iš lapų ir stiebų, nendrių žiedų, augalų pūkų bei voratinklių. Vidus užklojamas su smulkiais lapais, pūkais, šaknimis, plaukais ir plunksnomis. Lizdą stato patelė. Dažniausiai didžioji krakšlė peri po 4‒6, retai po 3 kiaušinius. Peri tik patelė 14‒15 dienų, bet maitina abu tėvai. Jaunikliai lizdą palieka maždaug po 12 dienų.
Išvaizda: Rudas paukštis, smėlio spalvos krūtine, baltu pagurkliu, tamsiomis kojomis. Su strazdišku snapu ir ilgesne uodega.
Dydis: Žvirblio dydžio (L14‒16 cm)
Gyvenimo trukmė: 15‒16 metų
Paplitimas: 1 200 000‒2 000 000 porų
Perėjimas: Peri miške, medžiuose ar krūmuose. Lizdas atrodo kaip dubenėlis iš šaknų, plunksnų, samanų ir kerpių. Jis sutvirtintas voratinkliais ir papuoštas su šereliais bei žievės gabaliukais. Lizdą stato patelė su patino pagalba. Paprastasis kikilis peri vieną arba du kartus per sezoną. Deda po 4‒5, kartais 2‒8 kiaušinius. Kiaušinius išperi tik patelė per 10‒16 dienų, tačiau jaunikliais rūpinasi abu tėvai. Paukščiukai išskrenda po 11‒18 dienų (dažniausiai – 14 dienų).
Išvaizda: Patinas ir patelė skirtingi. Abu turi dvi plačias baltas juostas ant sparnų. Patinas rausvai rudas su melsvai pilka galva, kūno spalvos skruostais ir ruda nugara. Patelė pilkai ruda su gelsvu atspalviu.
Dydis: Varnėno didžio (L15‒16.5cm)
Gyvenimo trukmė: 7‒8 metai
Paplitimas: 60 000‒90 000 porų
Perėjimas: Peri lapuočių miškuose, parkuose, soduose ir tankumynuose palei upes. Lizdas sukamas ant žemės esančiuose žolynuose, tarp šaknų, šakų bei lapų krūvose. Lizdas yra dubenėlio formos, suneštas iš sausų lapų, žolių ir plonų šakų, nestandus. Jį suka patelė, vidų išklodama plaukais, šaknelėmis ir žolelėmis. Dažniausiai deda po 4‒6 kiaušinius, kuriuos 13 dienų peri patelė. Įdomu tai, kad gimus jaunikliui jį maitina patinas. Rytinė lakštingala peri vieną kartą per sezoną. Abu poros nariai rūpinasi jaunikliais apie 9‒12 dienų. Jaunikliai palieka lizdą dar nemokėdami skristi.
Išvaizda: Labai neišsiskiriantis išvaizda paukštis. Rudai pilkas su rusva krūtine ir tamsiai pilku snapu, juodomis akimis. Šviesios kojos. Lengviausiai atskirti pagal nepakartojamo grožio giesmę.
Dydis: Mažesnis už žvirblį (L10‒12 cm)
Gyvenimo trukmė: 7‒8 metai
Paplitimas: 400 000‒800 000 porų
Perėjimas: Peri giriose, aukštesniuose krūmynuose, dažnai šalia vandens telkinių, upių. Lizdas dažniausiai sukamas ant žemės, rečiau – aukščiau tarp vaistažolių, tankumyne, ant žemos šakos ar prie augalais apaugusios sienos. Lizdas yra kupolo formos su plačia anga iš šono. Jis statomas iš samanų, sausų lapų ir augalų liekanų, vidus storai padengiamas plunksnomis. Lizdą stato patelė. Pilkoji pečialinda peri vieną kartą per metus. Deda po 4‒9 kiaušinius. Jauniklius peri tik patelė 13‒15 dienų. Jauniklius maitina patelė, patinas šiek tiek padeda per 12‒15 dienų ir tada jaunikliai išskrenda.
Išvaizda: Pilkai rusvas paukštis, antakiai nestipriai išreikštas, kojos tamsios.
Dydis: Kaip karvelis su kojūkais (L24‒27cm)
Gyvenimo trukmė: 21‒26 metai
Paplitimas: 400‒600 porų
Perėjimas: Peri pievose ir kituose žolynuose šalia vandens. Lizdas ant žemės, gerai paslėptas kupstuose arba žolynuose. Lizdas – įdubimas, padengtas vietiniais augalais. Jį stato patelė. Raudonkojis tulikas kiaušinius deda vieną kartą. Dažniausiai padeda po 4, kartais 3, o rečiau – 5 kiaušinius, kuriuos peri abu partneriai apie 23‒24 dienas. Jaunikliai pabėga iš lizdo netrukus po išsiritimo. Pradžioje jais rūpinasi abu tėvai, vėliau, dar apie 30 dienų rūpinasi tik vienas iš jų.
Išvaizda: Rausvai pilkas, smarkiai dėmėtas, su baltu pilvu. Skrendant matyti šviesūs posparniai. Ant nugaros baltos formos dėmė iki pat raibos uodegos. Kojos ryškiai raudonos, pirštai išsikiša už uodegos skrendant, o ant sparnu galinio krašto balti trikampiai. Snapas ilgas su juodu galu ir rausvu posnapiu.
Dydis: Karvelio didžio (L32‒35cm)
Gyvenimo trukmė: 15‒17 metų
Paplitimas: 50 000‒80 000 porų
Perėjimas: Peri lapuočių ar spygliuočių miškuose, kartais parkuose, soduose, retai gyvatvorėse. Lizdas dažniausiai sukamas aukščiau kaip 1,5 m aukštyje, prie kamieno ar ant šakos. Dubenėlio formos lizdas, supintas iš šakų ir augalų stiebų, vidus išklotas su šaknimis ir šereliais. Stato abu partneriai. Kėkštas peri vieną kartą per metus, po 5‒7, rečiau po 3‒10 kiaušinių. Peri tik patelė 16‒17 dienų, bet maitina abu tėvai. Jauniklis išskrenda po 19‒20 dienų.
Išvaizda: Šviesiai rudas su baltu antuodegiu, juoda uodega. Skiriamasis bruožas – juodi ūsai, balta kakta su išilginėmis juostomis ir rausvos kojos. Labiausiai puošia žydros ir baltos dėmės ant sparnų.
Dydis: Varnėno didžio (L23‒28cm)
Gyvenimo trukmė: 15‒16 metų
Paplitimas: 10 000‒20 000 porų
Perėjimas: Peri įvairiose drėgnose buveinėse – nuo užliejamų pievų iki aukštapelkių. Lizdas ant žemės, šalia augalijos kupsto, kuris iš dalies pritemptas ant lizdo. Lizdą stato patelė. Perkūno oželio lizdas primena plokštumą, padengtą žolelėmis. Šie paukščiai kiaušinius deda vieną kartą per sezoną. Dažniausiai peri 4, kartais 3 kiaušinius. Perėjimu užsiima tik patelė apie 18‒20 dienų. Išsiritusiu jaunikliu rūpinasi abu tėvai. Paukščiukai palieka lizdą, kai tik išdžiūsta pūkai ir gauna maisto iš tėvų snapų, o skraidyti pradeda po 19‒20 dienų.
Išvaizda: Paukštis neproporcingai ilgu snapu su trumpomis gelsvomis kojomis. Baltas pilvas. Kūno šonai tamsiais dryžais. Nugara su gelsvomis išilginėmis juostomis. Dvigubos tamsios juostos nuo snapo iki viršugalvio.
Dydis: Karvelio didžio (L32‒36cm)
Gyvenimo trukmė: 8‒12 metų
Paplitimas: 15 000‒20 000 porų
Perėjimas: Patelė dažniausiai kiaušinius deda to paukščio lizde, kuriame pati buvo išperėta. Ji deda savo kiaušinį, kai lizdo šeimininkas jau būna pridėjęs savo kiaušinių. Gegutės deda tik po vieną kiaušinį į vieną lizdą. Tad jeigu lizde randami du kiaušiniai, yra manoma, kad tose apylinkėse gyvena dar viena gegutė. Inkubacijos periodas yra 11‒13 dienų. Per sezoną gegutės padeda nuo 8 iki 12 kiaušinių. Įdomu tai, kad tyrimams dirbtiniu būdu apvaisintos gegutės padėjo iki 25 kiaušinių. Gegutės sugeba padėti kiaušinius, kurie net pagal spalvą pritaikomi tam tikroms rūšims, tokioms kaip pievinis kalviukas, mažoji krakšlė, didžioji krakšlė ar odinė devynbalsė. Jeigu lizde pasitaiko du gegutės jaunikliai, jie konkuruoja ir silpnesnis paukštelis būna išstumiamas iš lizdo. Gegutės jaunikliai lizdą palieka po 20‒23 dienų. Išskridę iš lizdo maitinasi kitų paukščių jaunikliams nešamu maistu.
Išvaizda: Raiba krūtinė ir pilka nugara, ilga suapvalinta uodega, geltonos akys su geltonu apvadu, geltonos kojos.
Dydis: Suopio didžio (L39‒50cm)
Gyvenimo trukmė: 13‒16 metai
Paplitimas: 300‒400 porų
Perėjimas: Peri atviruose pelkynuose, kukurūzų laukuose arba viržynuose. Poros buriasi į nedidelę koloniją. Lizdą stato dažniausiai patelė. Tai gan plokščias statinys ant žemės iš nendrių stiebų, šakų ir žolių, padengtas smulkesnėmis žolelėmis. Pievinė lingė kiaušinius deda vieną kartą per sezoną. Dažniausiai padeda po 4‒5, kartais 3‒10 kiaušinių. Deda 1,5‒3 dienų intervale. Kiaušinius peri patelė, o patinas rūpinasi maistu. Visą dėtį išperėti užtrunka apie 27‒40 dienų. Jauniklius pirmas 3 savaites maitina tik patelė. Paukščiukai pradeda skraidyti po 35‒40 dienų, o dar po 10 dienų pasidaro visiškai savarankiški.
Išvaizda: Pilkas vanago formos paukštis su smailais ir labai ilgais sparnais, ilga uodega. Pilvas ir pažastys su rudais dryžiukais. Sparnai su keturiais pirštais, juodais riešais. Iš viršaus sparnų ir kūno spalva pilka su juodais galais. Būdinga juoda juostelė per sparnų ilgį iki juodų riešų. Akys ir kojos labai šviesios, geltonos. Patelė ruda išmarginta.
Dydis: Aukščiausias Lietuvos paukštis (L96‒119cm)
Gyvenimo trukmė: 21‒24 metai
Paplitimas: 5 000‒10 500 porų
Perėjimas: Peri įvairiuose šlapiose buveinėse – laukų balose su tinkama augalija, taip pat negiliose pelkėse. Lizdas statomas vienam perėjimui, tačiau toje pačioje teritorijoje pilkoji gervė gali sukti ir dar vieną lizdą, jeigu ten sėkmingai išsiperi jaunikliai. Lizdas 1,2‒1,5 skersmens. Pilkoji gervė dažniausiai deda 2 (kartais 1‒3) kiaušinius vieną karta per sezoną. Kiaušinius peri abu, tačiau dažniau tuo užsiima patelė. Kai patelė peri, patinas visada būna šalia ir patruliuoja. Patelė išperi per 28‒30 dienų nuo pirmojo kiaušinio. Jaunikliais rūpinasi abu tėvai. Paukščiukai jau po kelių dienų palieka lizdą ir klajoja kartu su tėvais. Pirmąsias 4 savaites jaunikliai būna pūkuoti ir tik vėliau apsiplunksnuoja.
Išvaizda: Pilkas paukštis su juoda galva ir kaklu, balta juosta eina nuo akių iki pakaušio. Turi ryškiai raudoną dėmę ant pakaušio. Nugara su rudu atspalviu. Suskleisti sparnai primena puošnią uodegą, bet tai sparnų galai. Kojos labai ilgos, juodos spalvos su rausvomis pėdomis.
Dydis: Mažesnis už žvirblį (L11.5‒13cm)
Gyvenimo trukmė: 10‒11 metų
Paplitimas: 50‒240 giedančių patinų
Perėjimas: Peri šlapiose pievose su tankia augalija. Lizdas prie pat žemės, paslėptas tankumyne. Lizdas – suapvalinto dubenėlio formos iš žolių, voratinklių ir augalinių pūkų, neretai padengtas plunksnomis. Paprastai peri du kartus. Meldinė nendrinukė dažniausiai padeda po 5‒6, rečiau 4 kiaušinius, kuriuos peri tik patelė apie 12‒15 dienų. Jaunikliais apie 14‒15 dienų rūpinasi patelė. Vėliau jie palieka lizdą.
Išvaizda: Labai panaši į ežerinę nendrinukę, bet su labai ryškiais antakiais ir specifine šviesia juosta per tamsų viršugalvį. Nugara dryžuota su išilginėmis šviesiomis ir tamsiomis juostomis. Kojos šviesios be pirštų plėvių. Krūtinė balta su gelsvu atspalviu ir labai plonyčiais brūkšniais per krutinę ir kūno šonuose. Snapas trumpas, plonas, pilkas.
