Pro durpynus ir Šiluvą

Tytuvėnų apylinkės garsėja ne tik gražios gamtos kampeliais, bet ir sakraliniais objektais, kuriuos galėsite aplankyti pasirinkę šį maršrutą.

Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblis – vienas įdomiausių šiaurės rytų Europos architektūros paminklų. Čia darniai susipynę baroko ir renesanso, gotikos bei rokoko stiliai.

Arkadų galerijos apsuptyje taip pat rymo Kristaus kančios laiptų koplyčia. 2012 m. nukentėjęs nuo gaisro, ansamblis vėl tvarkomas ir laukia lankytojų, maldininkų bei turistų.

Toliau važiuodami pasieksite Bridvaišio ežerą. Tai puiki galimybė pailsėti, grožėtis nuostabiais gamtos vaizdais, atsikvėpti įrengtose sustojimo vietose ar užkopti ant legendomis garsaus Bridvaišio piliakalnio.

Bridvaišio piliakalnis datuojamas I tūkst. Jis įrengtas žemaičių genčių žemėse, šiauriniame Bridvaišio ežero krante esančioje kalvoje - buvusioje ežero saloje.

Dabartiniu metu piliakalnio pietinį šlaitą skalauja ežeras, o kitoje pusėje plyti šlapios durpingos pievos. Legendos pasakoja, kad šiame piliakalnyje dar XIII a. stovėjusi pilis, tačiau archeologai nei įtvirtinimų, nei kultūrinio sluoksnio su radiniais čia neaptiko.

Nedidelis, tačiau poilsiautojų labai mėgiamas pliažas Bridvaišio ežero rytinėje pakrantėje. Jame įrengta persirengimo kabina, suoliukai, laužavietė.

Nuo 15 m. aukščio bokšto (dar vadinamo Kokmaniškės arba Majako) atsiveria įspūdingas Tytuvėnų apylinkių kraštovaizdis: matosi Pašakarnio tvenkinys, dvaro parkas, Gomertos kraštovaizdžio draustinio miškai, o gerai įsižiūrėjus tolumoje galite pamatyti Šiluvos bažnyčią.

Pašakarnio dvaras rašytiniuose šaltiniuose minimas jau 1578 metais. Tarybiniais laikais dvaro pastatuose buvo įsikūrusi kolūkio kontora, pradinė mokykla. Vėliau, apgyvendinus šeimas, statinys buvo netinkamai prižiūrimas, todėl greitai pradėjo nykti ir buvo nugriautas.

Akylesni turistai čia gali apžiūrėti ir dubeniuotąjį akmenį, buvusį dvaro rūmų pamatuose.

Šiame maršrute pravažiuosite dar du vandens telkinius - Plekaičiuose ir Pežų kaime.

Tai respublikinės reikšmės geologijos ir archeologijos paminklas, kitaip dar vadinamas Koplytėlės akmeniu - ant akmens stovi medinė koplytėlė.

Akmuo apipintas legendomis. Žmonių pasakojimu, didysis Akmenės akmuo turi stebuklingų galių. Pagonybės laikais ant jo kūrendavo šventąją ugnį. Tikėdami stebuklinga jo galia, žmonės keliais eidavo aplink akmenį, glausdavo skaudamas vietas, prašydavo sveikatos, užtarimo ir paguodos. Tikima, kad maldos prie šio akmens padėjusios pasveikti beviltiškai sergančiai moteriai. Pirmoji koplytėlė ant akmens pastatyta prieš šimtą metų.

Šiluva su garsiąja Šv. Mergelės Marijos koplyčia bei raudonplyte bazilika su stebuklingu paveikslu yra viena iš penkių vietų Europoje, kur Marijos apsireiškimas oficialiai pripažįstamas Bažnyčios.

Šiandieninė Šiluvos bažnyčia – Švč. M. Marijos gimimo bazilika – statyta 1760–1775 metais. Tai veikiausiai paskutinis Lietuvoje toks vientisas vėlyvojo baroko sakralinės architektūros paminklas, kuriame išsaugotas daugiau nei per du šimtmečius beveik nepakeistas vidaus dekoras, kurį 24 metus kūrė Italijoje mokęsis skulptorius Mykolas Podhaiskis.

Didžiajame bažnyčios altoriuje yra Marijos paveikslas, garsėjantis stebuklais. 1993 m. baziliką aplankė popiežius Jonas Paulius II, kurio garbei šalia esančioje aikštėje pastatytas paminklas.

Šiluvoje žvilgsnį taip pat iš tolo patraukia aukšta, balta, didinga Apsireiškimo koplyčia. Jos aukštis - 44 metrai. Koplyčios viduje - ant apsireiškimo akmens pastatytas altorius. Virš jo - Švč. Mergelės Marijos statula. Altorius beveik koplyčios centre, jį galima apeiti, tad daug maldininkų, prašydami Dievo malonių, apie jį eina keliais.

Koplyčios sienos išpuoštos freskomis, vaizduojančiomis svarbiausius Šiluvos įvykius: žemaičių krikštą 1413 m. Dubysos slėnyje, Švč. Mergelės Marijos apsireiškimą Šiluvoje, skrynios su katalikų bažnyčios turtu atradimą, Švč. Mergelės Marijos stebuklingojo paveikslo vainikavimą.

Pravažiuosite pro senąsias žydų kapines, kuriose ilsisi Šiluvos gyventojų palaikai. Čia rasite apie 60 lauko akmens, betoninių antkapinių paminklų su įrašais hebrajų rašmenimis.

Paskutinis taškas šiame maršrute - apleistas vandens malūnas. Toliau važiuodami pro Vičių ir Rutelių kaimus grįšite į Tytuvėnus.