Kopk kopa: pažintis su Kuršių Nerijos kopomis

Atsisiųsti GPX
Maršrutai Automobiliu, Dviračiu 8 objektai 1 dienos 40 km
Maršrutas

Sveiki atvykę į smėlio kraštą!

Kviečiame leistis į pažintį su Kuršių Nerijos kopomis. Šiame maršrute susipažinsite su skirtingomis kopomis ir aplankysite vietas, kuriose ryškiausiai atskleidžiamas kiekvienos jų išskirtinumas.

Pamatyti didžiausią mišku apaugusių parabolinių kopų masyvą Jūs galite Juodkrantėje. Iš vakarinės pusės šios kopos juosia visą gyvenvietę.

Tačiau lankytojams patraukliausia yra Juodkrantės sengirės dalis, kurioje įrengta medinių skulptūrų ekspozicija "Raganų kalnas".

Pažintį su Pilkosiomis kopomis (dar vadinamomis Mirusiomis kopomis) kviečiame pradėti nuo kelio Smiltynė - Nida 32 kilometro, kur įrengtas pažintinis pėsčiųjų takas Naglių gamtiniame rezervate.

Nuo plento rytų kryptimi apie 1 kilometrą nusidriekęs takas supažindina lankytojus su išskirtine ir itin reta Europoje pilkųjų kopų buveine, kurios aukščiausia vieta - Agilos kopa.

Kaskart, kai Kuršių Nerijoje norima pasiekti jūrą, tenka kopti per pajūryje tysantį kopų gūbrį. Jis tęsiasi visu Nerijos pajūriu, siekdamas 3-4 m, o vietomis net 14 m aukštį ir išplatėdamas iki 70-150 m.

Vadinamas šis gūbrys įvairiai: prieškopė, apsauginis pylimas ar kopagūbris. Žmogaus rankomis pradėtas, vėjui, jūrai ir smėliui padedant, nerijos pajūryje jis iškilo prieš 200 metų ir iki šiol atlieka savo pagrindinę funkciją - sulaiko jūros į krantą išmetamą smėlį ir neleidžia jam slinkti gilyn į neriją.

Per visą Kuršių nerijos pusiasalį yra susiformavusi stambių kauburių juosta. Ją geografai pavadino didžiuoju kopagūbriu. Vidutinis jo aukštis yra 25-30 metrų, plotiss - 400-1200 metrų.

Senosios smuklės - Vecekrugo (Wetzekrugo) kopa ties Preila yra aukščiausia kopagūbrio viršūnė visoje nerijoje, siekianti 67,2 metrų aukštį.

Jos pavadinimas kilęs nuo kuršiško žodžio vece - senas ir kruogs - smuklė. Visa kopa apaugusi kalninės pušies masyvais. Ši pušis nerijoje pradėta sodinti XIX a. viduryje. Dėl gerai išsivysčiusios, paviršiniuose sluoksniuose išsidėsčiusios šios pušies šaknų sistemos judrus kopų smėlis buvo puikiai sutvirtintas.

Ragais ar kyšuliais vadinama sausumos paviršiaus vieta, išsikišanti gilyn į vandens telkinį. Rytiniai Kuršių nerijos krantai yra išraityti tai mažiau, tai daugiau į marias išsikišusiais ragais, kurie natūraliai kuria užuovėjas pakrantėse įsikūrusioms gyvenvietėms.

Bulvikio ragas - tai plačiausia Kuršių nerijos pusiasalio vieta, siekianti 3,8 km. Lankytojams jis lengvai pasiekiamas einant pamariu ar važiuojant dviračių taku Preilos link.

Užkopę ant Parnidžio kopos, stūksančios Nidos gyvenvietės pietinėje pusėje, apsilankysite baltųjų kopų buvienėje. Tai vienintelė vieta Kuršių nerijos nacionaliniame parke, kur iki šiol išlikusi pustomų kopų grandinė.

Nuo Parnidžio kopos į pietus atsiveria Grobšto gamtos rezervate esančių pustomų kopų vaizdas, o esant geram matomumui, matosi Rusijos Federacijos dalyje plytintys smėlynai.

Saugant itin jautrią ir pažeidžiamą baltųjų kopų buveinę, yra reguliuojami lankytojų srautai, atskiriamos tam tikros zonos, kuriose lankytis griežtai draudžiama.

Primename, kad NEGALIMA kopti ir leistis Parnidžio kopos rytiniais šlaitais.