Marijampolė – nuostabiai gražus, jaukus, žalias miestas, kuriame netrūksta romantiškų parkų, jaukių skverelių, įdomių vietų ir gražių vaizdų. Šie metai Marijampolei ypatingi – miestas švenčia 230 metų gimtadienį, todėl vos ne kasdien parkuose, kiemeliuose skamba gyva muzika, vyksta susitikimai, koncertai.
Marijampolė šį jubiliejų švenčia romantiškai, tad mieste nuolatos vyksta įvairios romantikos persmelktos akcijos, viena tokių „Romantiškiausias staliukas“. Įvairiose Marijampolės kavinėse, restoranuose bei baruose rasite specialia kortele pažymėtą staliuką. Prisėdusių prie šio staliuko laukia specialūs, tik tam staliukui skirti, pasiūlymai.
Taip pat miestą galite pažinti specialiai Marijampolės jubiliejui sukurtos teminės ekskursijos „Romantiška Marijampolė“ metu (dėl platesnės informacijos kreipkitės į Marijampolės turizmo ir verslo informacinį centrą „SMART Marijampolė“ +370 642 23003).
Tad, skubėkite pakviesti savo mylimą žmogų leistis į romantišką pažintį su Marijampole – Lietuvos romantikos sostine!
Marijampolei davusi pradžią moteris – neeilinė, stipri ir įtakinga asmenybė grafienė Pranciška Butlerienė. Pasikvietusi pirmąjį marijonų vienuolį, besikuriančiame miestelyje pastačiusi bažnyčią ir marijonų vienuolyną ir įkūrusi Marijampolę. Jaukus ir gyvas senamiesčio kiemelis, su vandeniu žaidžiančios grafienės P. Butlerienės katės mena Marijampolės miesto istorijos pradžią.
Kaip pasakoja seni mūsų krašto žmonės, Marijampolės miesto įkūrėja grafienė Pranciška Butlerienė labai mylėjo kates. Visai gali būti, kad tai ne tik graži legenda. Grafienės globėja buvo šventoji Pranciška Romietė. Kaip žinia, Amžinasis miestas garsėja ne tik puikiais pastatais bei savo įspūdinga istorija, bet ir kačių gausa. Todėl Marijampolės senamiestyje jaukiame kiemelyje, buvo įkurdintos su vandeniu žaidžiančios grafienės Pranciškos Butlerienės katės.
Miestelėnai pastebėjo, kad sugalvojus norą ir paglosčius visas tris kates, jis tikrai išsipildo. Tiesa, suvalkietiškos katės finansinių norų nepildo.
Menininkas Will Teather žinomas tarptautiniu mastu savo kūrinių šiuolaikiškumu, fantastiškomis temomis, taip pat ir puikiu tradicinės figūratyvios tapybos amato įvaldymu. Kompozicija savo dydžiu ir perspektyva sukuria pojūtį, tarsi žiūrovai patys būtų paukščių pulke. Menininkas stengėsi atkreipti dėmesį į tai, ką simbolizuoja paukščiai. Balandžiai – taikos simbolis.
2018 m. Autorius Will Teater, JAV
Evangelikų liuteronų bažnyčia pastatyta 1841 metais netoli nuo pašto stoties. Tais pačiais metais šalia bažnyčios pradėjo veikti liuteronų mokykla, kiek vėliau pastatytas ir bokštas. Antrojo pasaulinio karo pradžioje bažnyčia buvo uždaryta, apgriauta, nuo bokšto nuimtas kryžius ir varpas. Pokario metais bažnytinis turtas ir žemė nacionalizuojama, pastatas paverčiamas grūdų sandėliu, vėliau – sporto sale, šalia kurios dar pristatomas baseinas. 1992 metais bažnyčia grąžinta evangelikų liuteronų parapijai.
Iki šiol Marijampolės miesto svečių ir gyventojų norus pildė trys vandeniu žaidžiančios grafienės Pranciškos Butlerienės katės, jaukiai įsikūrusios mažame kiemelyje miesto širdyje.
Nuo dabar Marijampolėje apsigyveno dar septyni stebuklingi grafienės katinai, kurie plačiai išsislapstė įvairiose miesto vietose. Šie katinai taip pat stebuklingi – juos radusiems padeda išpildyti svajones, pasiekti savo tikslų. Vienas jų prie „Spindulio“ kino teatro įsitaisęs stilizuotas Romantikos katinas. Šis katinas pagelbės būtent tiems, kurie ieško gyvenime žmogaus arba šildančio jausmo-meilės.
Viena romantiškų pasimatymų vietų Marijampolėje jau daugiau nei 50 metų veikiantis „Spindulio“ kino teatras.
Kino teatras „Spindulys“ – dviejų salių kino teatras, įsikūręs Kauno g. 13, Marijampolėje. Kino teatras Marijampolėje duris atvėrė 1971 m. (tuo metu vadinosi „Pergalė“), o dabartinį „Spindulio“ kino teatro vardą įgijo 1992 metais. „Spindulys“ yra vienintelis kino teatras Marijampolėje.
Bene daugiausiai įsimylėjėlių porų savo pasimatymus leisdavo ir vis dar leidžia žiūrint filmus šiame kino teatre.
Be aiškios rezoliucijos slenka jau antri Covid-19 pandemijos metai. Kalifornijoje, Sibire ir Graikijoje liepsnoja milžiniški mišku masyvai. Vokietijoje ir Amerikos rytinėje pakrantėje apokaliptiniai potvyniai šluoja namus. Gyvūnai poromis vėl ieško kelio į Nojaus laivą, Elon Musk‘as siūlo žmonijai išganymą kitose planetose, amžinai jauna Marilyn Monroe jau 80 metų koketiškai taisosi savo suknelę. Aš pasiklydęs apgaulingose perspektyvose, praradęs gravitacinę trauką, plazdenu ore nežinodamas kas, kodėl ir kur mane nupus...
Ant kino teatro sienos vienas didžiausių iki šiol meno ir architektūros simpoziumo MALONNY darbų.
2021 m. Autorius Ray Bartkus, JAV.
Tai – paauglystės Marijampolėje prisiminimas: laisvalaikis automobiliuose, naktiniai pasivažinėjimai miesto gatvėmis, pasimatymai, stovėjimo aikštelių romantika ir aukšta įtampa prieš pirmąjį bučinį…
Neatsiejama šio kūrinio dalis – „Depeche Mode“ užrašas, kuris pirmą kartą ant šios sienos atsirado 1991 metais. Jį užrašė tuomet veikusio „Depeche Mode“ fanų klubo narys. Šioje vietoje kadaise po koncertų rinkdavosi pankai ir metalistai, o kitiems čia buvo ir yra romantiškų pasimatymų vietelė.
Sienos piešinio garso takelis: Depeche Mode – Freelove.mp3
2021 m. Autorė Rūta Juškauskaitė, Lietuva.
Rygiškių Jono gimnazja išugdė daug mūsų tautai nusipelniusių garbių asmenybių – Lietuvos himno autorių Vincą Kudirką, Vasario 16-osios Akto signatarą, tautos patriarchą Joną Basanavičių, taip pat, Jurgį Matulaitį, kuris šioje gimnazijoje mokėsi nuo 1882 iki 1887 m., prezidentą Kazį Grinių ir daugelį kitų kultūros bei mokslo veikėjų. 1867 m. atvėrusi duris gimnazija turėjo tarnauti kaip rusifikacijos įrankis, tačiau būtent čia dygo lietuviškumo daigai, vėliau suvešėję ir padarę gimnaziją tautinio atgimimo lopšiu, išgarsinusiu Sūduvos kraštą. Gimnazijoje įrengtas muziejus, kurio ekspozicijos pasakoja apie garsiausius auklėtinius, pristato jų darbus ir pasiekimus. Kiekvienas apsilankęs jame tikrai nustebs, kad tiek daug Lietuvai ir Europai nusipelniusių žmonių varstė šios gimnazijos duris.
Miesto „veidasienė“ – požeminis tunelis nuklotas skirtingų žmonių portretais, reginys suvienijantis miestelėnus ir čia atvykstančius svečius.
Tai prieš keletą metų dviems menininkams Vyteniui Jakui ir Ievai Voroneckytei kilusi idėja suvienyti marijampoliečius ir padaryti požeminę perėją kur kas jaukesne. Atrodo, kad šią idėją įgyvendinti pavyko su kaupu. Šimtai, o gal ir tūkstančiai besišypsančių ar susimasčiusių įvairiaspalvių veidų atrodo tikrai įspūdingai.
Nuodugniau analizuojant sienas galima surasti ir ne vieną žinomą veidą, tiesa, ne visi jie yra marijampoliečiai. Tai įrodo, kad ši „veidasienė“ tikrai populiari ir traukianti minias žmonių.
Jeigu vykdami į šį miestą nuspręstumėt, kad ir jūs norite ten įsiamžinti, instrukciją kaip tai padaryti rasite „Facebook“ puslapyje „Miesto veidasienė – Marijampolės portretų galerija“.
Portretų galeriją kiekvienais metais puošia nauji veidai. 2022 metais Marijampolės 230-ojo romantiško gimtadienio proga nuspręsta papildyti galeriją mylinčių šeimų, porų portretais.
Poezijos parką galima pasiekti iš centrinės miesto aikštės. Miesto svečiai čia gali rasti atokvėpį ant plastiškų formų suolų, pasigrožėti želdynais, kartu su atžalomis leisti laiką spalvingoje žaidimų aikštelėje, o gal net sudalyvauti amfiteatre vykstančiuose renginiuose, kurių vasaros laikotarpiu išties gausu. Marijampolės Poezijos parke čiurlena Javonio upelis, taip pat išsidėstę trys fontanai, kuriuose neretai linksmai žaidžia vaikai. Sutemus parkas virsta tikra spalvų ir romantikos oaze.
Čia taip pat galite rasti „Meilės tiltelį“, kuris saugo daugybę pažadėtos meilės kupinų spynų.
Paminklinis akmuo V. Kernagio nemariajai dainai „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj…“. Nemarus kūrėjas, amžinai gyva ir jo daina. Iš tiesų, čia taip gražu, kad pravirkt gali…
Dar vienas stebuklingas, svajones pildantis katinas pasislėpęs Poezijos parke visai netoli paminklinio akmens V. Kernagio dainai „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj“.
Sakoma, kad suradusiems Įkvėpimo katiną jis suteiks kūrybinio įkvėpimo, naujų idėjų darbams bei motyvacijos veikti.
Dailininko Ray Bartkaus kūrinys „Tekantis gyvenimas“ nutapytas ant senosios Marijampolės užtvankos. Pats piešinys nupieštas atvirkščiai ir tikroji jo tvarka atsispindi tik vandenyje. Priklausomai nuo gamtos sąlygų, atspindys raibuliuoja arba yra ryškus, o kartais visai išnyksta. Menininkas tikisi, kad kiekvieną kartą praeivis čia atras kažką naujo. Šis piešinys, kaip ir mūsų gyvenimiškos dienos, kaskart vis kitoks.
2015 m. Autorius Ray Bartkus, JAV.
Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo mažoji bazilika – viena svarbiausių Vilkaviškio vyskupijos bažnyčių. Lietuvos ir kaimyninių šalių piligrimai čia atvyksta pasimelsti prie Palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio kapo. 1750 metais Prienų seniūnė Pranciška Butlerienė pakvietė Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vienuolijos kunigus marijonus, kurie Šešupės ir Javonio santakoje pradėjo statyti bažnyčią ir vienuolyną. Po aštuonerių metų buvo pašventinta medinė Šv. Kryžiaus bažnyčia. 1809 metais kilus gaisrui, bažnyčia sudegė. Naujos mūrinės bažnyčios statyba užtruko, tik po penkiolikos metų ji buvo pašventinta marijonų vienuolijos globėjo šv. arkangelo Mykolo vardu.
Prieškario laikais pasišnekučiuoti ir atsipalaiduoti čia rinkdavosi dailiai apsirengusios ponios ir išvaizdūs ponai. Seniausias miesto parkas, dabar įgavęs papildomo patrauklumo, tačiau išlaikęs prieškario dvasią, apsodintas fantastiškais parodomaisiais Sūduvos kultūros paveldo gėlynais taip pat papuoštas trykštančiu fontanu bei visai šalia įsikūrusia vaikų žaidimo aikštele kviečia būti aplankytas.
Parke veikia interaktyvi paroda – „Miesto sodo istorija“ su papildyta realybe. Šios ekskursijos metu galėsite ne tik susipažinti su miesto sodo istorija, bet ir pamatyti kas vyko parke prieš 150 metų. Šiai pramogai tereikės išmaniojo telefono bei specialios programėlės sukurtos šiam parkui.
Daugiau informacijos: https://www.marijampolesmuziejus.lt/interaktyvi-paroda-miesto-sode/
Buvusi Marijonų „filija“. Šv. Vincento Pauliečio bažnyčia pastatyta 1888 metais kaip stačiatikių cerkvė. Tai neobizantinė, eklektinė, vienbokštė ir vienanavė bažnyčia su priestatais ir septyniais bokšteliais. Po Pirmojo pasaulinio karo Seinų vyskupas perdavė cerkvę Marijonams, kurie ją pertvarkė į bažnyčią ir tarnavo joje iki jos uždarymo. Sovietiniu laikotarpiu buvo uždaryta, paversta sandėliu, vėliau čia įkurtas archyvas. Nuo 1924 metų bažnyčia funkcionavo kaip IX Vytenio pėstininkų pulko įgulos šventovė.
Ši Marijonų „filija“ – aptarnaujamoji bažnyčia – uždaryta 1944 metais, maldos namais vėl tapo tik Lietuvai atgavus nepriklausomybę. 1989 metais grąžinta katalikams, rekonstruota, o 1990 metais vėl atvėrė duris tikintiesiems. Šv. Vincento Pauliečio bažnyčia buvo pirmoji atšventinta bažnyčia nepriklausomoje Lietuvoje.
Tobula vieta saulėlydžių stebėjimui Marijampolėje. Jei norite pabėgti su savo mintimis į gamtą, tam puikiai tiks Ramybės parkas. Ant kalno įkurtas parkas, nuo kurio atsiveria panorama į Šešupės vingį ir kvapą gniaužiančius saulėlydžius leis įkvėpti vasaros vakaro kvapo, o norintiems prisiminti istoriją siūloma pasidairyti į ten pastatytus koplytstulpius.
