Maršrutas
Vienas įspūdingiausių Žemaitijos nacionalinio parko dvračių maršrutų vingiuoja aplink Platelių ežerą. Platelių miestelyje pradėję savo kelionę čia ją ir baigsite. Važiuodami šiuo žiediniu maršrutu galėsite pasidairyti Platelių miestelyje, aplankysite čia esančias įdomiausias lankytinas vietas. Pakeliui galėsite užsukti į Šaltojo karo ekspoziciją, pravažiuosite Beržoro kaimą, Babrungo upės ištakas, Paplatelės, Paežerės ir Rūdaičių rekreacines zonas.
Dviračių nuoma Plateliuose. Jei šiai kelionei savo dviračio neturite, patingėjote ar negalėjote jo atsivežti, dviratę transporto priemonę išsinuomokite čia pat Plateliuose (dviračių nuoma Plateliuose).
Dėmesio! Maršrutas ir patys Plateliai sezono metu yra viena populiariausių vietų Žemaitijoje, tad dviračių nuoma pasirūpinkite iš anksto.
Plateliai - tai vienas gražiausių ir garsiausią praeitį turinčių Žemaitijos miestelių – įsikūrę vakarinėje Platelių ežero pakrantėje, Žemaitijos nacionaliniame parke. Istoriniuose šaltiniuose jie minimi nuo XV a. Platelių dvaras, gyvenvietė ir bažnyčia tuo metu buvo pastatyti Šventorkalnio pusiasalyje, o XVII a. pabaigoje persikelia į dabartinę vietą. 1792 m. Plateliams suteiktos Magdeburgo teisės ir herbas. Plateliai įdomūs savo planine struktūra su būdinga Žemaitijos miesteliams centrine aikšte, Šv. Petro ir Povilo bažnyčia, dvaro sodyba.
Šiuo metu miestelyje gyvena apie 1 000 gyventojų. Šiltuoju metų laiku miestelis atgyja, prisipildo keliautojų, poilsiautojų. Čia įsikūrusi Žemaitijos nacionalinio parko direkcija ir lankytojų centras, seniūnija, paštas, ambulatorija, vaistinė, biblioteka, degalinė, keletas parduotuvių, kavinių, kaimo turizmo sodybų, jachtų klubas ir kt.
Nacionalinio parko lankotojų centre ne tik sužinosite apie Žemaitijos nacionalinį parką, bet ir gausite visą aktualiausią, šviežiausią informaciją apie pramogas, paslaugas čia.
Miestelio centre stovi šv. Florijono koplytstulpis, paminklai Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečiui (1918–1928), Lietuvos laisvės armijos (1941–1944–1953 m.) ir Rainių kankinio Balio Korzos atminimui.
Šv. Petro ir Povilo bažnyčia. Viena seniausių Lietuvoje, medinė, tašytų rąstų bažnyčia, statyta 1744 m. Šalia – XIX a. medinė varpinė. Čia yra išlikę daug senųjų paveikslų, liturginių rūbų ir reikmenų. Dalis jų – dailės paminklai. Bažnyčios šventoriuje palaidota viena iš paskutinių Platelių dvaro savininkų Marie Choiseul-Gouffier ir jos brolis Gabriel Choiseul-Gouffier.
Platelių dvaro sodyba. Platelių dvaras iki XVIII a. pabaigos buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės nuosavybė, vėliau, iki 1940 m., priklausė prancūzų grafų Šuazel-Gufjė (Choiseul-Gouffier) giminei. XIX a. čia gyveno ir kūrė Sofija Tyzenhauzaitė de Šuazel-Gufjė – pirmoji moteris rašytoja, istorinėje Lietuvoje rašiusi prancūzų kalba. Valdant Šuazeliams, Platelių dvaras buvo svarbus Žemaitijos kultūros, politikos ir ūkio centras.
Architektūrinę ir kraštotvarkinę vertę turinti XIX– XX a. pr. Platelių dvaro sodyba su išlikusiais pastatais (jauja, oficina, arklidė, svirnas, rūsys) ir parku yra valstybės saugoma kultūros vertybė. Mediniai dvaro rūmai sudegė Antrojo pasaulinio karo metais (1943 m.). Dalis pastatų restauruojami ir pritaikomi visuomenės poreikiams. Buvusiose dvaro arklidėse įkurta Užgavėnių ekspozicija, dvaro svirne – Žemaitijos nacionalinio parko ekspozicija, parodų salė, rūsyje – amatų centras, jaujoje – kultūros namai.
Platelių dvaro parkas pradėtas formuoti XIX a. Čia auga įspūdingi, gamtos paminklais paskelbti medžiai: storiausias Lietuvoje uosis, vadinamas Raganos uosiu (7,2 m apimties), ir Platelių liepa (5,4 m apimties). Platelių parkas – didžiausia šikšnosparnių buveinė visoje Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje: užregistruotos 7 šikšnosparnių rūšys, kurių dauguma įrašytos į Lietuvos Raudonąją knygą. Parke galima pamatyti ir kitų saugomų augalų (raudonvidurę žiauberuotę, plačialapę plikūnę, žalsvažiedę blandį ir kt.) ir gyvūnų (skiauterėtąjį tritoną, juodąjį apoloną, pilkąją meletą ir kt.) rūšių.
Šalia parko yra išlikęs buvęs dvaro sodas (3,5 ha), kuriame auga gamtos paminklu paskelbta Platelių vinkšna (4,8 m apimties).
Platelių ežero apžvalgos aikštelė. Iš aikštelės atsiveria Platelių ežero panorama su Pliksalės, Pilies, Veršių salomis, Šventorkalnio pusiasaliu ir Plokštinės miškais.
Platelių ežeras. Didžiausias ir giliausias Žemaitijos ežeras, pasižymintis gamtine, kultūrine ir kraštovaizdžio verte. Netgi ežero gelmės yra ypatingos: čia aptikti išskirtiniai geologiniai dariniai, keičiantys supratimą apie visos Žemaičių aukštumos formavimąsi. Ežero vardas pirmą kartą paminėtas Lietuvos metrikoje XV a. Jo plotas – 1 205 ha, vidutinis gylis –10,5 m, giliausia vieta – apie 48,5 m. Į ežerą įteka 17 mažų upeliukų, išteka Babrungas.
Ežere yra 7 salos: Pilies, Veršių, Pliksalė, Briedsalė, Ubagsalė, Gaidsalė ir mažiausia Šončelio. Visos ežero salos, Kreiviškių ir Auksalės pusiasaliai yra valstybės saugomi gamtos paminklai ar gamtos paveldo objektai.
Platelių ežeras išsiskiria ir ypatingu kultūros paveldu. Lietuvos kunigaikščiams priklausiusi pilis Pilies saloje stovėjo jau XV a. Ją su Šventorkalnio pusiasaliu jungė medinis tiltas. Išlikę XVI a. tilto poliai, Pilies sala ir Šventorkalnio pusiasalis (Platelių dvarvietė) paskelbti kultūros vertybėmis.
Čia, be daugybės įprastų žuvų, veisiasi ir lašišinių šeimos žuvys – seliava ir ežerinis sykas, užsilikę iš poledynmečio laikų.
Kiti lankytini objektai Plateliuose:
Kelionę tęskite Beržoro kaimo link. Šalia Plungės gatvės įrengtu taku netruksite pasiekti šį seną, nuo XV a. minimą gatvinį kaimą. Tačiau pakeliui nepravažiuokite ir būtinai užsukite pasidairyti nuo Siberijos apžvalgos bokšto. Nuo bokšto matyti Platelių ir Beržoro ežerai, Siberijos pelkė – vieną vertingiausių pelkių Žemaitijos nacionaliniame parke.
Beržoro bažnytkaimis yra išsaugojęs tradicinį kraštovaizdį, įdomus ir sakralinės architektūros vertybėmis. Beržoro bažnyčia, pastatyta 1746 m., – vienas seniausių medinių sakralinės architektūros pastatų Lietuvoje. Šventoriuje yra senosios Platelių parapijos kapinės, kuriose palaidota nemažai žymių žmonių: tautodailininkas S. Riauba, istorikas muziejininkas J. Mickevičius ir kt. Tai vienos senesnių kapinių Lietuvoje. 1759–1760 m. Beržore buvo pastatyta 14 medinių Kristaus Kryžiaus kelio koplyčių – Kalvarijos kelio stočių, kurios XX a. VII dešimtmečio pradžioje buvo nugriautos; dabar atstatytos. Kaime gausu atstatytų arba išlikusių koplytėlių, kryžių ir koplytstulpių.
Beržoro kaime, šalia kelio Pauošniai–Plateliai, auga Birškaus bukas – gamtos paveldo objektas.
Beržoro ežeras. Ežero plotas – 52 ha, didžiausias gylis – 6,3 m. Jame esanti sala – hidrografinis gamtos paveldo objektas. Daugiausia ežere yra ešerių, gausu ir kuojų, karšių, lydekų, raudžių.
Beržoro bažnyčia ir senosios kapinės Nuotr.: ©S. Kazlauskas
Tarp ežerų, ežerėlių išsiraizgęs dviračių maršrutas toliau vingiuoja Plokščių link. Pakelėje įrengtos rodyklės parodys tolimesnę maršruto kryptį ir posūkį, kuriame iš Plungės gatvės reiktų pasukti į Plokštinės gatvę.
Tačiau, prieš tęsiant kelionę siūlome šiek tiek nukrypti nuo kelio ir užsukti į L. Černiausko meno galeriją. Buvusiame Babrungėnų vandens malūne, pastatytame 1816 m. iš akmenų, eksponuojami paties šeimininko tapybos ir medžio darbai bei surinkti senoviniai daiktai.
Po apsilankymo L. Černiausko meno galerijoje grįžkite atgal iki kelio, vedančio link Plokštinės (kairėje bus kelio ženklas "Šaltojo karo muziejus 5" ).
Plokštinės gatve, dviračių taku nuriedėje apie 5 kilometrus pasieksite visoje Lietuvoje puikiai žinomą ir gausiai lankomą Šaltojo karo ekspoziciją, įkurtą buvusioje Sovietinėje raketinėje bazėje. Čia taip pat įrengtas ir turizmo informacijos centras. Tad turėdami klausimų ar norėdami pasitikslinti informaciją drąsiai kreipkitės.
Muziejaus istorinė ekspozicija pasakoja apie penkis dešimtmečiustrukusį Šaltąjį karą – vieną garsiausių bei pavojingiausių karinių konfliktų istorijoje. Nuo 1963 iki 1978 metų čia buvo dislokuotos keturios vidutinio nuotolio balistinės raketos SS-4, apginkluotos 2 megatonų galios termobranduolinėmis galvutėmis. Visos raketos buvo nutaikytos į Vakarų Europos šalis: Didžiąją Britaniją, Vakarų Vokietiją, Ispaniją, Norvegiją, Turkiją. Čia pateikiama vaizdinė bei grafinė medžiaga, pasakojanti apie kažkada buvusios visiškai slaptos sovietinės imperijos branduolinės ginkluotės organizavimo bei veikimo principus, čia taip pat demonstruojami kovinių raketų bei kitų Šaltojo karo ginkluotės rūšių pavyzdžiai bei maketai.
Pastaba: Ekskursijos nebus vedamos šių švenčių metu: Visų Šventųjų dieną, per Kūčias, Šv. Kalėdas, Naujuosius metus, Šv. Velykas.
Apsilankymas ekspozicijoje mokamas, kaina asmeniui: Suaugusiems - 12 Lt Moksleiviams, studentams, pensininkams, neįgaliesiems asmenims - 6 Lt Fotografavimas, filmavimas - 3 Lt.
Po apsilankymo Šaltojo karo ekspozicijoje rekomenduojame neskubėti keliauti dviračių taku toliau, o užsukti į mišką - į Plokštinės mišką. Tai geriausia padaryti čia įrengtu 3km. ilgio Plokštinės pažintiniu taku.
Šį taką nebus sunku įveikti ir dviračiu. O norint ir galint, įvairovės dėlei dviratį galima palikti pailsėti ir į Plokštinės pažintinį taką leistis pėsčiomis. Čia ulba paukščiai, slepiasi žvėrys, dygsta grybai ir noksta uogos. Eidami taku, išvysite buvusios karinės bazės tvoros liekanas, inkilus mažiesiems sparnuotiems žvėreliams – šikšnosparniams, praeisite eglynu, beržynu, pasigrožėsite kalvotu reljefu, neužšąlančiu Pilelio šaltiniu – gamtos paminklu. Kelionėje Jus lydės miško garsai, gundys miško gėrybės, kvies poilsiui įrengtos atokvėpio vietos.
Kiek toliau maršrutu yra ir dar viena galimybė pasivaikščioti, pasigrožėti Žemaitišku, sąmanotu mišku ir nuostabia Platelių ežero panorama. Tai Paplatelės pažintinis takas ir greta jo esanti Platelių ežero apžvalgos aikštelė.
Kiek daugiau nei 2 km. ilgio takas vingiuoja miškais apaugusiomis kalvomis, Sultekio tvenkinio pakrantėmis. Jam žaismingumo suteikia medinės skulptūros, o iš apžvalgos bokšto atsiveria vaizdas į tvenkinį ir jį juosiančius spygliuočių miškus.
Reikia paminėti, kad kaip ir bendrai Platelių ežeras šiltuoju metų laiku yra labai mėgstamas poilsiautojų ir turistų. Šioje maršruto dalyje yra įrengta labai daug poilsiaviečių, pramogų ir poilsio vietų, tad pabūti vieniems su gamta vargu ar pavyks. Taip pat, reiktų būti labai atidiems, mat automobilių čia paprastai būna kiek daugiau.
Kelionę tęskite Plokštinės gatve iki pat Paplatelės ir Žemaičių kalvarijos gatvės, kur sankryžoje pasukite į kairę.
Už kelių kilometrų, dešinėje pusėje išvysite nuorodas į Paukščių stebėjimo vietą. Didesnė tikimybė išvysti bei išvysti daugiau paukščių, tai turėti žiūronus. Tačiau, jei pasisiseks pasigrožėti paukščių gyvenimo galėsite ir be jų.
Dar šiek tiek pavažiavus toliau Žemaičių kalvarijos gatve, prie žiedinės sankryžos stūkso Užpelkių piliakalnis.
Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė ovali, pailga rytų – vakarų kryptimi, 33x11 m dydžio. Jos vakarinėje pusėje supiltas 0,3 m aukščio, 12 m pločio pylimas. Rytinėje pusėje irgi turėjęs būti pylimas, tačiau jo žymių nebėra. Šlaitai vidutinio statumo, 8 m aukščio.
Piliakalnis apardytas arimų, apaugęs retomis pušelėmis.
Pietinėje pašlaitėje rastas akmeninis kirvis nebaigta gręžti skyle.
Tuoj už Užpelkių piliakalnio važiuojant Platelių link dviračių takas pasuka arčiau ežero ir nutolsta nuo pagrindinio kelio. Jei vis tik pabandyti pavažiuoti keliu dar šiek tiek, galima privažiuoti Litvakų atminimo sodą.
Paskutinio Plungėje žydo, 2014 metais mirusio tautodailininko Jakovo Bunkos vardu pavadintas labdaros ir paramos fondas Žemaitijos nacionaliniame parke įsigytoje žemėje planuoja statyti žydišką etnografinę sodybą. O kol kas, 12 arų plote kuriamas Litvakų atminimo sodas.
Lietuvos kontūrą žymi visus metus žaliuojantys krūmai, o tose vietose, kuriose 1941-1944 metais buvo sunaikintos žydų bendruomenės, "dygsta" tautodailininko A. Platakio iš metalo kaltos obelys. Savo protėviams atminti jas užsako litvakai iš viso pasaulio. Obuoliai medžiuose įamžina bendruomenėse gyvenusias šeimas.
2016 metais "pasodinti" medžiai ir Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės litvakų atminimui bei gelbėtojams pagerbti. Karelijos granito stulpeliai žemėlapyje statomi vietose, kuriose gimė visame pasaulyje garsūs litvakai.
Anot vieno iš aktyviausių talkininkų kuriant sodą, knygos apie unikalią vaikų gelbėjimo iš Kauno geto operaciją "Išgelbėti bulvių maišuose" sudarytojo Jakovo Zilbergo, Litvakų Atminimo sodas turėtų tapti ne tik paminklu sunaikintoms Lietuvos žydų bendruomenėms, bet gali būti ir analogo pasaulyje neturinčiu meno kūriniu.
Apsilankius Litvakų atminimo sode rekomenduojama grįžti į pagrindinį dviračių maršrutą ir tęsti kelionę nuo kelio nusukančiu žvyro dangos keliu. Šiuo keliu netrukus priartėsite prie Platelių ežero vandenų ir pasieksite Šeirės mišką ir jame įrengtą pažintinį taką.
Važiuodami šiuo taku galėsite stabtelti prie Piktežerio. Šis ežeriukas susidarė, ištirpus ledo luistui. Jis vis traukiasi, mažėja. Gylis siekia 16 m. Prie pat ežero auga svyruoklinės viksvos, toliau nuo vandens - plynė, sudaryta iš kelių rūšių kiminų, liūnsargių, spanguolių.
Pagal surinktus senų žmonių pasakojimus, Piktežeris jungiasi su Platelių ežeru. Čia paskendęs ne vienas kryžiuotis, ir jo nerami vėlė vis klaidina, vilioja savo glėbin pavienį praeivį.
Piktežeris Nuotr.: ©Keliaujantiems lėtai
Taip pat, Šeirės pažintiniame take pamatysite ir susipažinsite su: Šeirės pušimi, kuri paskelbta gamtos paminklu, Dvišake egle, Kumelkakte (tai atsitraukiančio ledyno palikta kalva, iš trijų pusių skalaujama Platelių ežero platybėse įsibėgėjusių bangų), Gaudupio pelke (šioje pelkėje aptinkamos retos augalų rūšys (pelkinė lanksva, dėmėtoji gegūnė ir t.t), galima išgirsti įvairių paukščių balsų).
Maršrutą baigsite ten pat, kur jį ir pradėjote. Pačiuose Plateliuose įrengtoje Platelių ežero apžvalgos aikštelėje galėsite pasidairyti į ežero tolius ir prisiminti visos dienos įspūdžius.
Gero laiko, atradimų ir nepamirštamų įspūdžių linki pamatykLietuvoje.lt komanda ir Žemaitijos nacionalinis parkas.
