Kelmės rajonas, būdamas prie istorinio Via Hanza kelio, lankytojus traukia savo krašto įvairove: nuostabiais Dubysos, Ventos ir kitų upių vingiais, tyrais ežerais, daugybe paveldo objektų.
Rajone yra net 7 draustiniai (Šilkainių geomorfologinis, Šatrijos kraštovaizdžio ir kt.) ir 4 regioniniai parkai (Tytuvėnų, Kurtuvėnų, Dubysos, Varnių). Per teritoriją teka Dubysa ir Venta su intakais. Tyvuliuoja 53 ežerai (didžiausi - Gauštvinis, Gludas, Bridvaišis, Karklėnų) ir kt.
Pažintį su Kelmės rajono gamtos paveldu siūlytume pradėti Tytuvėnuose. Pirmąja sustojimo vieta rekomenduojame pasirinkti Tytuvėnų regioninio parko lankytojų centrą, kuriame susipažinsite su Tytuvėnų regioninio parko flora ir fauna, gausite naudingos informacijos, o ir prireikus, galėsite išsinuomoti dviratį.
Tytuvėnai garsėja įstabia ežerų grandine. Todėl kitu sustojimu tašku galėtų būti – Bridvaišio arba Giliaus ežerai. Prie Bridvaišio ežero turistams siūlomos aktyvios pramogos – baidarės, vandens dviračiai, vandenlentės, Wake parkas ir kt. Priešingybė – Giliaus ežero pakrantė, aplink kurią yra įrengtas pėsčiųjų pažintinis takas. Tai ramaus poilsio oazė.
Dar vienas gamtos perlas Kelmės rajone – Akmenų rūžos pažintinis takas. 1,3 km ilgio pažintinį taką rasite 11 km nuo Tytuvėnų netoli Kiaunorių.
Kitas sustojimas galėtų būti – išskirtinės formos Burbaičių piliakalnis. Pasak padavimo, Burbaičių piliakalnį senovėje supylęs milžinas: kartą per kraštą ėjęs neregėto didumo milžinas, pavargęs ir atsisėdęs pailsėti ant aukšto Kražantės kranto. Po to nusiavęs klumpę kaip kokį laivą, išpylęs prisisėmusią žemę ir iš jos pasidariusi kalva, kuri dabar vadinama Piliuku.
Pasižvalgę nuo piliakalnio atsiveriančia panorama, apsilankykite plačia istorija garsėjantį Kražių miestelį, kuriame Jūsų lauks įspūdingas Medžiokalnis bei Vyatuto kalnas.
Vytauto kalnas buvęs labai patogus vietos gyventojams čia įkurti alką – pagonių kulto vietą, kurioje buvęs pastatytas aukuras, o jame kūrenosi šventoji ugnis. Vytauto kalne žmonės dievams ir protėviams aukodavę aukas, čia veikusios ir pagoniškos kapinės. Neatsitiktinai, šiame kalne didysis kunigaikštis Vytautas liepęs pastatyti vieną pirmųjų krikščioniškų šventyklų Žemaitijoje.
Šiandien visi, norintys apžvelgti Kražius, kopia 50 akmeninių pakopų laiptais į Vytauto kalną. Čia, archaiškiausiame archeologijos paminkle, tebestovi dar iš griūvančios jėzuitų bažnyčios sienų plytų apie 1852 m. statyta mūrinė varpinė.
Medžiokalnis apipintas legendomis bei pasakojimais, pasiekusiais mūsų dienas. Menamas šventasis ąžuolas – iš po kurio šaknų tryškęs šventas vanduo, netoli jo kūrenosi šventoji ugnis ir stovėjusi deivės Medeinės statula. Anot tautosakininko L. Jucevičiaus, rašiusio 1874 m., iš kalno ėję požemiai į Kražius ir Linkaučius. Medžiokalnyje jodinėdavę ir medžiodavę ponai. Iš čia ir kilęs medžiokalnio vardas, buvęs Kražių dvaro žvėrynas. Čia ilsėdavosi karalius Žygimantas Augustas, kunigaikščiai Kęsgailos, Radvilos, Chodkevičiai...
Na, o kelionę po Kelmės rajono gamtos perlus, siūlome užbaigti prie Svilės šaltinių.
Svilės šaltiniai – vieni iš įspūdingiausių Lietuvoje. Jie yra didžiausi pagal užimamą plotą ir treti pagal išmetamo požeminio vandens kiekį. 1,8 ha plote verda per šimtą šaltinio akių, iš kurių išteka maždaug 350 m ilgio šaltavandenis Svilės upelis. Rekomenduojame, atsivežti tuščios taros ir prisipildyti jas gaivaus šaltinio vandens.
Visame maršrute – 8 unikalūs gamtos paveldo objektai. Pasirinkę šį maršrutą, automobiliu nuvažiuosite per 112 km. Į bendrą nuvažiuojamo maršruto kilometrų skaičių nėra įtraukti pažintinių takų atstumai.
