Pagramančio regioninio parko dviračių trasa

Maršrutai Dviračiu 22 objektai 1 dienos 42 km

Dviračių trasa įrengta 2011 metais siekiant supažindinti lankytojus su Pagramančio regioninio parko pagrindinėmis vertybėmis, kraštovaizdžiu. Trasa yra žiedinė, prasidedanti Pagramančio gyvenvietėje. Keliaudami šia trasa turistai susipažįsta su Pagramančio bažnytkaimio centrinės dalies urbanistine struktūra ir kultūros paveldo vertybėmis, unikalia Jūros ir Akmenos upės slėnių sandara: šlaitais, atodangomis, rėvomis, parko piliakalniais, pirmykštį vaizdą išlaikiusiu Lylavos upeliu, Tamošaičių akmeniu, Genių, Gudlaukio ąžuolais ir kt.

Kelionę patogiausia pradėti nuo šalia Pagramančio bažnyčios esančios automobilių stovėjimo aikštelės (priešais autobusų stotelę).

Pagramančio bažnyčios šventorius Nuotr.: ©Jolanta Sutkuvienė

Pagramančio regioniniame parke saugoma unikali architektūrinė vertybė – Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia. Šventoriuje yra trys mūrinės paprastų formų koplytėlės, jų skulptūros dingo 1966–1973 m. laikotarpiu. Koplytėlės restauruotos 1990 m. Be šių koplytėlių, šventorių puošia trys mediniai koplytstulpiai su skulptūromis, kurie jau sovietiniais metais buvo pripažinti dailės paveldo vertybėmis.

Pagramančio piliakalnis Nuotr.: ©taurageinfo.lt

Šis Pagramančio regioninio parko gamtos istorinis-archeologinis paminklas sutvarkytas ir paruoštas lankytojams 2014 metais. Piliakalnio šlaitai statūs, daugiau kaip 20 m. aukščio. Nors šis piliakalnis ligi šiol plačiau nėra tyrinėtas, tačiau spėjama, jog jis buvo apgyvendintas I tūkstantmetyje – II tūkstantmečio pradžioje. Pagramančio piliakalnis dabar – pažintinio tako dalis. Nuo jo atsiveria ne tik nuostabūs saulėtekiai, bet ir Pagramančio miestelio peizažas.

Pagramančio atodanga – skardis kairiajame Akmenos krante, įspūdingoje upės kilpoje. Atodangos aukštis – 29–31 m, o ilgis palei upę – 203 m.

Vaizdas nuo Pagramančio atodangos Nuotr.: ©taurageinfo.lt

Kreivių piliakalnis, dar vadinamas Pile įrengtas Akmenos kairiajame krante, prie Skrodupio upelio žiočių. Tai didelė kalva, kurią supa pelkėtas slėnis.

Ledynų tirpsmo metu susiformavo įspūdingas Akmenos upės riedulynas – "Didžioji rėva". Unikalus Akmenos slėnis išsiskiria nepakartojamu ir savitu kraštovaizdžiu, todėl yra saugomas kaip gamtos paveldo objektas. Upės vandenys čia garma giliu slėniu, nuolydis vietomis didžiulis – net 3m/km. Todėl upė galinga jėga plauna dugne esančias smėlio ir molio daleles, plukdydama jas pasroviui. Tuo tarpu dugne lieka įvairaus dydžio akmenys – rieduliai.

Didžioji Akmenos rėva Nuotr.: ©Pagramančio regioninio parko direkcija
Andriejaičių ąžuolas Nuotr.: ©T. Kalašinskas

Ąžuolas visus džiugina savo gyvybingumu ir plačia laja. Galiūno aukštis siekia 26 metrus, o apimtis krūtinės aukštyje – 5 metrus. Amžius nėra nustatytas, bet manoma, kad jam galėtų būti per 300 metų.

Pakeliui pravažiuojamas Šv. Antano koplytstulpis.

Šv. Antano koplytstulpis
22.225777 55.412208
Vykti Vykti
Šv. Antano koplytstulpis. Pušies g., Burkėnai, Šilalės r. Nuotr.: ©Pagramančio regioninio parko direkcija

Ilgesniam poilsiui puikiai tinkama vieta - Lakštingalų slėnis. Tai rekreacinė Pagramančio regioninio parko zona, įkurta Akmenos upės kilpoje. Čia prasideda ir baigiasi Akmenos upės pažintinis takas. Slėnyje yra tvenkinys su salele, žaidimų aikštelė su supynėmis, pavėsinė bei nedidelė estrada. Lakštingalų slėnyje kasmet vyksta įvairūs kultūriniai Tauragės, Šilalės rajonų renginiai. Puikus kraštovaizdis ir gerai išvystyta rekreacinė insfrastruktūra pritraukia svečius ir poilsiautojus iš visos Lietuvos.

"Lakštingalų slėnis" Nuotr.: ©taurageinfo.lt

Net ir neinant Lylavos pažintiu pėsčiųjų taku galima sustoti atsipūsti. Tako pradžioje įrengta atokvėpio vieta.

Lylavos takas įrengtas 2004 m., siekiant supažindinti lankytojus su hidrografinio draustinio vertybėmis (natūraliu upeliu, kertinėmis miško buveinėmis). Jis vingiuoja Lylavos upelio unikaliomis ir išraiškingomis pakrantėmis. Čia aptiktos retos, įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą rūšys - svogūninė dantažolė, statusis atgiris, paprastasis kardelis, meškinis česnakas. Gausiai auga jonpaparčių sąžalynai. Pastebėtos ir retos Lietuvoje paukščių rūšys: baltnugaris genys, žalioji, pilkoji ir juodoji meletos.

Riedulys "Milžinas", dar vadinamas Tamošaičių akmeniu, yra Kernušupio upelio kairėje pakrantėje. Riedulys pailgas, plokščias, iškilęs virš žemės apie 1,5 m. Jo ilgis apie 5 m, plotis apie 3,5 – 4 m. Didelė riedulio dalis pasislėpusi po žeme.

Akmuo "Milžinas" (Tamošaičių akmuo) Nuotr.: ©Pagramančio regioninio parko direkcija

Tamošaičiuose auga du įspūdingi ąžuolai. Tikruoju Tamošaičių ąžuolu laikomas augantis senosiose Tamošaičių kapinaitėse. Jis visiškais sveikas. Medžio aukštis – 23 m, kamieno apimtis – 4,3 m. Netoliese, Tamošaičių laukuose, auga dar storesnis ąžuolas (kamieno apimtis – 5,8 m), bet jo būklė prasta – viduje susiformavusi nemaža drevė, kamiene nemažai žaizdų.

Šalia Balskų hidroelektrinės įrengta patogi poilsio vieta. Hidroelektrinė - antroji pagal instaliuotą elektros galią (2,914 MW) po Kauno hidroelektrinės vandens jėgainė Lietuvoje.

Poilsiavietė šalia Balskų hidroelektrinės tvenkinio Nuotr.: ©Pagramančio regioninio parko direkcija

Pasukus atgal link Pagramančio jus pasitiks įspūdingaGenių atodanga. Jos aukštis maždaug 24 metrai ir ilgis apie 160 metrų. Nuo erozijos veikiamos atodangos nuolat virsta medžiai, o atsidengę sluoksniai byloja apie 200 tūkstančių metų istoriją.

Genių atodanga Nuotr.: ©taurageinfo.lt

Genių ąžuolo aukštis – 25 m, kamieno apimtis – 5,6 m. Ąžuolas visiškai sveikas, tad ateityje gali pretenduoti į pačių stambiausių ir didžiausių Lietuvos ąžuolų sąrašus.

Genių ąžuolas Nuotr.: ©Pagramančio regioninio parko direkcija

Dar vienas galiūnas pasitinka Gudlaukyje. Ąžuolas įspūdingas savo forma ir gyvybingumu, kadangi jo vidus praktiškai visai išpuvęs. Kamiene matomos kiaurymės, žievė kai kur nusilupusi. Pro vieną iš kiaurymių net žmogus laisvai telpa įlysti į vidų. Kamienas gumbuotas ir trumpas.

Gudlaukio ąžuolas Nuotr.: ©arboristai.lt

Artėjant prie maršruto pabaigos jūsų lauks net trys tiltai. Pirmasis Gudlaukio tiltas – nelegalus, žiemą apsemiamas gelžbetonio tiltas, pastatytas per Jūros upę prieš du dešimtmečius.

Netoliese Gudlaukio tilto, už 200 metrų, kabo ypač žavus, tačiau pavojingas pėsčiųjų tiltas. Jungiantis du upės krantus, šaltu ir lietingu metų laikotarpiu jis gali būti slidus, bet nuo jo atsiskleidžia graži Jūros panorama.

Gudlaukio gelžbetonis tiltas Nuotr.: ©taurageinfo.lt
Gudlaukio kabantis tiltas Nuotr.: ©taurageinfo.lt

Tikriausiai gražiausias maršruto akcentas, šalia Pagramančio regioninio parko lankytojų centro - Jūros ir Akmenos santaka.

Vaizdas nuo Jūros ir Akmenos santakos apžvalgos aikštelės Nuotr.: ©Tomas Kalašinskas, taurageszinios.lt

Keliaujant darbo metu centre lankytojai gali susipažinti su ekspozicija, aplankyti veikiančias parodas bei gauti daugiau informacijos apie Pagramančio regioninį parką.

Pagramančio regioninio parko lankytojų centras ir parko direkcija Nuotr.: ©pagramantis.am.lt

Nuo Jūros ir Akmenos santakos apžvalgos aikštelės paėjus apie 450 metrų galima pasiekti dar vieną kabantį Ringių tiltuką.

Maršruto pabaiga
22.233047 55.363622
Vykti Vykti