Abromiškio atodanga - tai didelis, plikas sukietėjusio smėlio skardis. Šiaurinėje jo dalyje taisyklingi, lygūs įstriži smėlio sluoksniai tartum perkerta, nupiauna vienas kitą. Toks ryškus sluoksniavimosi krypčių kitimas liudija apie staigų upės tėkmės kitimą. Skardžio apačioje, prie pat vandens, aptinkami dideli nuo kelių iki keliasdešimt centimetrų ilgio molio lęšiai - atplaišos. Tokių molio atplaišų niekur kitur Lietuvoje neteko matyti. Perskverbus kastuvu lęšį, matomas įdomus reiškinys. Viduryje molis raudonai rudas, o pakraščiuose žalsvas. Tai aiškinama taip. Rausvą spalvą moliui suteikianti trivalentė geležis, veikiama organinės aplinkos, pūvančių augalų ir kitų redukuojančių faktorių, pakinta į dvivalentę geležį, ir dėl to molis pakraščiuose tampa žalsvai pilkas. Maži molio gabalai ištisai, o didelių - tik pakraščiai pažaliavo, podirvio vandenų plaunami.
