Nuotr.: © facebook.com/astriosioskirsnosdvaras
Tarp kitų Lietuvos XIX a. II p. dvarų sodybų Aštriosios Kirsnos ansamblis išsiskiria itin originalia reprezentacinės ir ūkinės – gamybinės dalių kompozicija. Aštriosios Kirsnos dvaras minimas jau nuo XVI a. Bėgant laikui dvaras ėjo iš rankų į rankas, kol 1755 m. atiteko J.T.Karengai. Šio nurodymu buvo sudarytas dvaro inventorius, kuriame rašoma, kad dvare yra dviejų aukštų mediniai griūvantys rūmai, sūrinė, arklidės, daržinė, kluonas, bravoras ir malūnas. Taip pat dvarui priklausančios trys smuklės. Po J. T. Karengos mirties dvarą pasidalijo keturi jo sūnūs. XIX a. vid. dvaras tapo Gavronskių giminės nuosavybe. Dvaro ansamblį sudarė 19 statinių ir parkas. Išlikę neoklasicistinio stiliaus rūmai buvo dviejų aukštų su keturiomis kolonomis, ornamentuotais langais ir durimis. Tuo metu dvare veikė plytinė, spirito gamykla, kalkinė, malūnas, lentpjūvė. 1910 m. dvaro savininku tapo Krinskis, o 1912 m. – Balinskis. Vykdant 1922 m. žemės reformą, dvaras buvo išparceliuotas. 1927 m. Aštriosios Kirsnos dvare buvo įsteigta žemesnioji žemės ūkio mokykla. 1940 m. sovietinė valdžia nacionalizavo dvarą, o 1945 m. XIX a. II pusės neoklasicistiniuose dvaro rūmuose įsikūrė Aštriosios Kirsnos tarybinio ūkio administracija. Dvaras, apsuptas parko, pastatytas banguoto reljefo vietovėje. Parke suformuota keletas nedidelių piltinių kalvelių, kad geriau galima būtų apžvelgti aplinką. Taip pat buvo iškasti keli grioviai-kanalai, jungiantys didžiulę tvenkinių sistemą.
Dvarą jo naujieji šeimininkai Naglis ir Nerijus Narauskai įsigijo 2001 m. Šiuo metu iš 18 dvaro pastatų 4 atstatyti ir naudojami. Vykdomi teritorijos planavimo ir istorinio parko atkūrimo darbai. Dvaras pritaikomas turizmo, žirginio sporto, konferencijų veikloms.
