Nuotr.: © Jono Lankučio viešoji biblioteka
Piliakalnis (Ragokalnis) įrengtas aukštumos kyšulyje, Veiviržo dešiniajame krante. Aikštelė trapecinė, pailga R-V kryptimi, 80 m ilgio, 57 m pločio V bei 40 m - R gale. Jos V krašte supiltas 60 m ilgio, 8 m aukščio, 20 m pločio pylimas, kurio išorinėje pusėje iškastas 5 m pločio, 0,7 m gylio griovys. Už griovio supiltas antras 2 m aukščio, 5 m pločio pylimas, už kurio iškastas antras 4 m pločio, 1,5 m gylio griovys, už jo supiltas 2 m aukščio, 5 m pločio pylimas, už kurio yra antras 0,7 m gylio, 5 m pločio griovys. Aikštelės R krašte supiltas 38 m ilgio, 1 m aukščio, 10 m pločio pylimas (viduryje perkastas), kurio išorinėje pusėje, šlaite, 6 m žemiau, iškastas 3 m pločio, 0,5 m gylio griovys, už kurio supiltas antras 0,5 m aukščio, 4 m pločio pylimas. Šlaitai statūs, 20-22 m aukščio. Piliakalnis apardytas arimų bei bulviarūsių. 1986 m. sustabdytas į Š nuo piliakalnio esančios erozinės išgriuvos plėtimasis. Piliakalnis apaugęs lapuočiais medžiais, ant V pylimo stovi Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečiui pastatytas betoninis paminklas. Piliakalnis žinomas ir Papilio vardu. Į V nuo piliakalnio 1 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta grublėtos ir žiestos keramikos. 500 m į Š nuo piliakalnio yra III-XIII a. senkapis (tyrinėtas 1909 m.). Piliakalnio pylimą XIX a. pabaigoje kasinėjo grafas Pliateris. Duomenų apie šiuos tyrinėjimus neliko. 1903 m. L. Kšivickis aikštelės PV dalyje šalia pylimo iškasė dvi duobes, aptiko daugiau kaip 60 cm storio kultūrinį sluoksnį. Piliakalnis datuojamas I tūkst. - XIII a.
