Šumsko dvaras

Dvarai
Šioje vietoje Laukininkų (Polany) dvaras minimas XVI a. pr. Jis priklausęs Sakavičiams. Giminės pradininkas Stanislovas Sakas 1413 m. dalyvavo Horodlės unijos sudarymo ceremonijoje. Turėjo septynis sūnus. Giminei priklausė apie 80 dvarų. 1618 m. valdą nusipirko Kazimieras Šumskis, Vilniaus pastalininkas, kurį bajorai dėl garbingo būdo buvo praminę riteriu. Pagal naujojo šeimininko pavardę pavadinta ir vietovė. 1696-1697 m. Kazimiero Šumskio sūnus Mykolas Rapolas su žmona Halina pastatė miestelyje medinę Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčią, pasikvietė dominikonų vienuolių. Šalia bažnyčios tų pačių fundatorių lėšomis pastatytas medinis vienuolyno pastatas. Paskutinė svarbi didikų Mykolo ir Halinos Šumskių 1715 m. vasario 16 d. fundacija - Šumsko miestelio užrašymas dominikonų vienuolynui. Tais pačiais metais Mykolas Rapolas Šumskis paminėtas paskutinį kartą. Vėliau Rapolo Šumskio testamentu dvaras atiteko Kazimierui Dziergovskiui Šumskiui, Vilniaus vaivados pastalininkui ir raštininkui. Po jo mirties dvaras trumpam atiteko Adomui Dziergovskiui Šumskiui. 1783 m. dokumente, nenurodant vardų, rašoma, kad dvaras priklauso Šumskiams, o 1790 m. Šumsko dvaro valdytojas - Laurynas Šumskis. 1818 m. dominikonų inventoriuose paminėtas grafo Šumskio 35 dūmų dvaras, o 1820 m. Lauryno Šumskio sūnus Juozapas vadinamas bažnyčios globėju. Kitas L. Šumskio sūnus Stanislovas (g. 1790 m.) aktyviai dalyvavo 1831 m. sukilime, buvo Vyriausiojo sukilėlių komiteto narys. Po Šumskių dvaras perėjo Laskovičių žinion. Laskovičiai dalyvavo Tado Kosciuškos (1746-1817) vadovaujamame 1794 m. sukilime, galimai artimai bendravo su kunigaikščiais Oginskiais, kurių dvaras buvo kaimynystėje - Zalesėje (Užugiryje). Tikėtina, kad Mykolas Kleopas Oginskis (1765-1833), Abiejų Tautų Respublikos politinis veikėjas, vienas iš 1794 m. sukilimo vadų, kompozitorius, važiuodamas Juoduoju traktu (Vilniaus-Astravo keliu) į paveldėtą Zalesės dvarą, lankydavosi Šumsko dvare ir ne kartą muzikavo Ovalinėje salėje.

1872 m. dvarą jau valdė rusų generolas Labuncevas. Jo dukrai Elžbietai ištekėjus už pakaunės bajoro Antano Komaro, nuo 1891 m. Šumsko dvaras priklausė šiai giminei. Jau būdama našle Elžbieta Komarienė priėmė katalikų tikėjimą ir pasirūpino, kad Šumsko bažnyčia, kurią po 1863 m. sukilimo Rusijos valdžia pavertė cerkve, būtų gražinta katalikams. Ją katalikai atgavo 1917 m. 1905-1923 m. (ir vėliau?) Elžbietai Komarienei tvarkant ūkį, talkininkavo jos dukra Kotryna (g. 1875 m.), kuri buvo ištekėjusi už Severino Drogojevskio. Ji ir jos vyras būtų buvę paskutiniai dvaro valdytojai, jei nebūtų mirę anksčiau už Elžbietą Komarienę. 1940 ir 1946 m. sovietų valdžia nusavino dvarą, palikę teisę Elžbietai Komarienei gyventi dvaro rūmų antrame aukšte įrengtame bute. Sovietmečiu dvare buvo įsikūręs tarybinis ūkis, rūmai pritaikyti ūkio administracinėms patalpoms.
Šaltinis: © kpd.lt

Aplankykite netoliese