Nuotr.: © kpd.lt
Švėkšnoje kitados gyveno gausi žydų bendruomenė. Pirmąkart Švėkšnos žydų tautybės asmuo Elijas rašytiniuose šaltiniuose paminėtas dar 1644 metais. Tuomet iš 700 miestelio gyventojų žydų būta apie šimtą, o 1765-aisiais jie sudarė pusę visų Švėkšnos miestelio gyventojų. 1897 m. žydai sudarė jau 53,5 proc. miestelio gyventojų.
Švėkšnoje žydai tradiciškai vertėsi amatais, prekyba, turėjo krautuvėles, nuomojosi malūnus, ūkius, smukles. Jie kūrėsi miestelio centre, kur buvo patogu vystyti verslą. Tarpukaryje Švėkšnoje būta apie 20 žydų parduotuvių. Dar XVIII a. ši bendruomenė pastatė dvi sinagogas – vasarinę ir žieminę. Deja, abu maldos namai sudegė per 1925 metais kilusį gaisrą. Tačiau po trejų metų miestelio aikštėje iškilo nauja mūrinė sinagoga. Vokiečiams okupavus Lietuvą, į ją buvo suvaryti žydų vyrai.
Patikrinus jų darbingumą, per šimtą žmonių buvo išvežti į Macikų koncentracijos stovyklą, įkurtą netoli Šilutės. Ten dirbo įvairiausius darbus. Vėliau jie buvo išblaškyti po kitus koncentracijos lagerius, kur dauguma jų žuvo. Karo pabaigos sulaukė tik septyni žydai. O štai Švėkšnoje likę apie tris šimtus žydų tautybės žmonių – moterys, senukai, vaikai – buvo sušaudyti 1941 m. rugsėjo 20 dieną...
Kitados buvusią neatskiriamą Švėkšnos gyvenimo dalį – žydų bendruomenę – šiandien primena miestelio pakraštyje išlikusios žydų kapinės ir sinagoga. Sovietiniu laikotarpiu pastate veikė kultūros namai, vėliau buvo įrengta sporto salė. Valstybės saugoma maurų architektūros Švėkšnos sinagoga priklauso Šilutės rajono savivaldybei.
