Nuotr.: © vilnius-tourism.lt
Dar senovėje ant šio kalno buvo švenčiamos pagoniškos šventės. Archeologų teigimu, nuo senų laikų Tauro kalnas buvo vadinamas Velnio kalnu. Tas pavadinimas minimas 1441 m. didžiojo kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio privilegijoje Vilniaus miestiečiams. XVII a. atsiranda ir pavadinimas Pamėnkalnis. Tauro kalno pavadinimo kilmė aiškinama įvairiai. Anot legendos, būtent čia Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas sumedžiojo Lietuvos girių karalių taurą. Po šios medžioklės valdovas susapnavo lemtingąjį sapną ir įkūrė sostinę. Tačiau istorikai teigia, kad šioje vietoje taurai nesiveisė ir kalno pavadinimą kildina iš buvusio šių žemių savininko Juozapo Bouffalo pavardės, į lietuvių kalbą verčiamos kaip "tauras".
Daugeliui aplink kalną esančių gatvių suteikti žymių Lietuvos rašytojų vardai. Šalia kalno driekiasi gatvė, pavadinta visuomenės veikėjo Jono Basanavičiaus garbei, kuriam pirmininkaujant 1918 m. vasario 16 d. buvo paskelbta Lietuvos nepriklausomybė. Jonas Basanavičius ir Mikalojus Konstantinas Čiurlionis ketino ant Tauro kalno įkurti Tautos namus – visos Lietuvos kultūros centrą. Buvo nupirktas sklypas ir surinkti pinigai, bet idėjos įgyvendinimui sutrukdė prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas. 2007 m. ant Tauro kalno atidengtas paminklinis akmuo su užrašu, kad šioje vietoje turi stovėti Tautos namai.
