Keliaujant po Rūdninkų girią susidaro įspūdis, kad patenki į užburtą teritoriją, iš kurios jau nebeišeisi. Apsidairai – aplink giria, pakeli galvą – pro medžių viršūnes įžiūri tik dangaus lopinėlį, įsiklausai – tolumoje klykauja paukščiai, šlama medžių lapai, nuo vėjo lenkiasi pušys, atrodo, kad prie tavęs artinasi lokys... Girioje išgyveni ir kitų dar nepatirtų jausmų. Rūdninkų girios biotopų kompleksas yra viena vertingiausių rajono teritorijų. Daugiau kaip 10 000 ha ploto teritorija užima centrinę Rūdninkų miško dalį ir plyti tarp Merkio, Šalčios ir Visinčios upių. Anksčiau čia buvo bombų mėtymo poligonas. Nors dauguma brandžių pušynų buvo iškirsti dar tarybiniais metais ir užsodinti jaunomis pušaitėmis, teritorija vis dar yra brandaus miško. Ties Žygmantiškėmis iki 30 m. aukščio iškyla kontinentinės kopos. Atvira smėlyno plynė, suformuota nuo nuolat mėtomų bombų sukeltų gaisrų, yra unikalus kontinentinių smėlynų darinys. Aptariama teritorija tėra vieno didžiausių Lietuvoje masyvų – Rūdninkų miškų, kurių plotas siekia 26 000 ha, - dalis. Buvusioje karinėje teritorijoje rasta dešimt į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų rūšių. Sausuose, jaunuose ir vidutinio amžiaus pušynuose žinduolių fauna nėra turtinga. Tačiau sutinkama briedžių, stirnų, šernų ir lapių. Rūdninkų girioje yra keli ežerai. Kernavo ežerą (81 ha) iš visų pusių supa pelkės, apaugusios daugiausia juodalksniais, arba žemapelkės, apaugusios žemaūgėmis pušelėmis. Netoli poligono esantis Šulnio ežerėlis (1,5 ha) irgi apsuptas pelkyno.
Dėmesio! Rūdninkų girioje galioja auksinė taisyklė: ne ratai, o batai!
4,7 km nuo starto pradžios, einant miško keliu, galime išvysti paslaptingus griuvėsius. Čia įrengtas paminklas ir informacinė lenta. Tai medžioklės namų „Sędków“ liekanos. Pastatai statyti tarpukariu gamtininko Vlodimežo Korsako, dirbusio valstybinių miškų direkcijoje medžiotoju, pastangomis. Čia lankėsi Lenkijos Respublikos Prezidentas Ingacy Moscicki. Girininkijos pastatai sudegė Antrojo pasaulinio karo metais.
Rūdninkai, Sendkuv, Žygmantiškės, Maceliai – tai gyvenvietės, susijusios su kovomis už laisvę Lietuvoje 1863 metų sukilimo metu. Šių gyvenviečių apylinkėse nuo 1863 metų pavasario iki rudens vyko sukilėlių ir caro kariuomenės mūšiai.
2008 m. birželio 6 d. atidengtas paminklas „Sausio sukilėlių garbei“.
1863 m. sukilėlių ir caro kariuomenės mūšio vietoje žuvo Rusijos imperijos leibgvardijos leitenantas Vsevolod Arbuzov. Istoriko Stanislovo Buchaveckio teigimu, jis palaidotas Rasų kapinėse. Girioje, ant kalvos, mūšio vietoje, kur žuvo V. Arbuzov, caro valdžia pastatė paminklą su stačiatikių kryžiumi. Ant paminklo iškaltas užrašas rusų kalba: „Narsiems Pavlovo pulko 3 būrio kariams. 9. III. 1863“ (vertimas). Kairėje paminklo pusėje užrašyta, kad leitenantas Arbuzov žuvo teisingoje kovoje už carą ir Tėvynę, dešinėje – iškalti paskutiniai jo žodžiai „Palikite mane, mūsiškių mažai. Eikite padėti”.
Kuliamo kalnas - trijų dešimčių metro aukščio kopa, nuo kurio galima grožėtis atsiveriančiais kvapniai žydinčių viržynų vaizdais.
Viena iš unikaliausių girios vietų – kontinentinių kopų darinys. Šių „kopų“ vidury miško atsiradimo istorija gana liūdna – atvira smėlyno plynė susiformavo dėl pastoviai mėtomų bombų, sukeltų gaisrų, nes sovietmečiu šioje vietose buvo karo lakūnų pratybų poligonas. Vietiniai žmonės pasakoja, kad praeito amžiaus devintajame dešimtmetyje pratybų metu Rūdninkų poligone nukrito naikintuvas, nusinešdamas piloto gyvybę. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, išminuotojai daugiau negu dešimt metų dirbo šiame poligone, kol neutralizavo numestas, tačiau nesprogusias bombas. Dabar ši teritorija paskelbta geoekologiniu požiūriu reikšmingu Rūdninkų girios biosferos poligonu.
Šulnys – ežeras pietryčių Lietuvoje, Šalčininkų rajone, apie 11 km į šiaurės rytus nuo Pabarės, Rūdninkų girioje, Kernavo pelkės vakarinėje dalyje, Kernavo telmologiniame draustinyje. Ežero ilgis iš pietvakarių į šiaurės rytus – 0,2 km, plotis – iki 0,16 km. Krantai žemi, pelkėti. Ežeras nenutekantis, priklauso Kernavės upelio baseinui (Visinčios intakas).
Antrojo pasaulinio karo metais Rūdninkų girioje buvo įsikūrę Armijos Krajovos skyriai. Žuvusiems kariams pastatytas kryžius, kurio užrašas mena, kad šioje vietoje ilsisi 25 Armijos Krajovos kariai, žuvę 1945 m. sausio 6 d. nelygioje kovoje su NKVD daliniais. Kariams vadovavo leitenantas Česlav Stankevič (slap. „Komar“). Kryžiaus autorius: Edvard Kurkianec.
Kernavas – ežeras pietryčių Lietuvoje, Šalčininkų rajone, apie 13 km į šiaurės rytus nuo Pabarės, 6 km į pietus nuo Rūdninkų. Telkšo Rūdninkų girioje, Kernavės aukštapelkėje. Ežeras ovalios formos: ilgis 1,1 km, plotis iki 0,95 km. Krantai žemi, pelkėti. Ežeras yra Kernavo telmologiniame draustinyje.
