Nuotr.: © Neries regioninio parko direkcija
Karmazinų pilkapynas - vienas iš didžiausių Vilniaus apylinkėse. Jame yra net 140 pilkapių sampilų, iš kurių 3 - atkurti natūralus dydžio po archeologų kasinėjimų. Karmazinų pilkapynas – didžiausias žinomas Vilniaus rajono pilkapynas. Jis priklauso visiškai susiformavusiai vidurinio geležies amžiaus (V–VIII a.) Rytų Lietuvos pilkapių kultūrai.
Daugiau kaip 10 ha plote čia išliko apie 140 pilkapių. Praeityje šis pilkapynas neabejotinai buvo dar didesnis, nes šiuo metu tarp atskirų jo pilkapių grupių yra tuščių tarpų, o XX a. pradžioje dalis dabar mišku apaugusio ploto buvo ariama.
Karmazinų pilkapyną pirmasis (1857 m.) tyrė grafas Konstantinas Tiškevičius, tačiau be priežiūros palikti darbininkai kasinėtuose trijuose pilkapiuose nieko neaptiko. 1933 m. Vilniaus universiteto Archeologijos muziejaus darbuotojai, vadovaujami Helenos Cehak-Holubovičiovos, Karmazinuose ištyrė 43 pilkapius. Pilkapiai buvo supilti iš aplinkinio smėlio, tik kai kurie iš jų turėjo akmenų vainikus (kitų akmenys, matyt, buvo nurinkti statant Dūkštų bažnyčią). Visi sampilai buvo apvalūs arba ovalūs, 6–24 m skersmens, suplokštėję, retai kuris iš jų buvo aukštesnis kaip 1,5 m. Karmazinuose kapų aptikta ne visuose pilkapiuose. Dalyje jų buvo po vieną kapą, kitur – keli kapai. Visuose 1933 m. tirtuose pilkapiuose rasta tik degintinių kapų.
Karmazinų pilkapiai pasižymėjo įkapių gausa ir savitumu. Moterų kapuose rasta daug apyrankių, įvijinių žiedų ir ugnyje susilydžiusių stiklo karolių, antkaklių. Vyriškos įkapės – tai siauraašmeniai pentiniai kirviai, įmoviniai ietigaliai, antskydžio fragmentas, keli peiliai ir peilių-pjautuvėlių fragmentai. Tarp radinių gausu ornamentuotų molinių verpstukų (dvigubo nupjauto kūgio, statinaitės rantytais kraštais formos), puodų ir jų fragmentų.
Vėliau kapinynas tirtas 1997 m. (vad. Gintautas Vėlius). Ištyrus 3 pilkapius, didžiausiame buvo rasti 3 palaidojimai. Pilkapį juosusiame griovyje buvo palikti 3 įėjimai, ties kuriais deginti apeiginiai laužai. Aplink pilkapio sampilą rastos, kaip būdinga šiam regionui, buvusio akmenų vainiko liekanos. Baigus archeologinius tyrimus pilkapiai buvo supilti iš naujo,
