Nuotr.: © kedainiai.lt
Spalvingi fontanai, betoninė sienelė, kanalais, per kuriuos permesti tilteliai, tykiai sruvenantis vanduo, suoleliai poilsiui, jauna augalų žaluma – toks Ramybės skveras atliepia savo pavadinimą ir natūraliai išryškina istorinę vertybę – ant kalnelio pasilypėjusią XVII a. liuteronų bažnyčią. Prieš porą amžių šioje vietoje tekėjo upelis, vėliau jį patvenkus suformuotas tvenkinys. 2013 metais, kai buvo vykdoma aikštės rekonstrukcija ir įrenginėjamas fontanas, buvo sumanyta šį istorinį faktą atgaivinti: įrengtas vandens kanalas imituoja dar XVI a. čia tekėjusio upelio vagą. Jis prasideda kaskada, kuri krenta žemyn ir nuteka link baseino. Baseine vertikalios purslotos ir arkos formos srovės atkartoja šalia stūksančios renesansinės bažnyčios fasado skaidymą piliastrais ir aklinomis zonomis. Skverą puošia suoleliai, tilteliai per kanalą-stilizuotą upelį, mažoji architektūra, scenoje (ji primena prieš kelis dešimtmečius Kėdainius garsinusią roko grupę "Ramybės skveras") vyksta koncertai ir renginiai. Yra automobilių aikštelė.
Tamsoje fontanas šviečia įvairiomis spalvomis. Imituojamos upės briaunose įrengti sieniniai ir įmontuojami šviestuvai, baseine esančiuose purkštukuose LED lemputės sustiprina vandens elementų įspūdį tamsoje. Itin vaikų mėgiamas – buvusį upelį imituojantis kanalas su tilteliais.
Šioje vietoje daugiau kaip prieš pusę šimto metų buvo užpelkėjęs tvenkinys. Kada jis buvo įrengtas, nežinoma. Greičiausiai XVI a. viduryje, formuojant Kėdainių dvaro valdą. Tvenkinys buvo įrengtas užtvenkus bevardį upokšnį, tekėjusį į Nevėžį iš pietvakarių pusėje augusio pelkėto miško. Upokšnis tekėjo per šaltinių ir polaidžių išgremžtą griovą, kuri nuo XVI a. vid. ženklino pietinę Kėdainių dvaro ir miesto ribą. Vietovė paminėta Jonušo Radvilos 1650 m. vasario mėnesio 13 dienos privilegijoje, kurioje kunigaikštis patvirtino žemės dovaną evangelikų liuteronų bažnyčios sodybai ir kapinėms. Pietuose už griovos buvo įsikūręs Kaimynų kaimas, šiaurėje plytėjo Kėdainių dvaro laukai. Juose XVII a. vid. buvo suformuotas Jonušavos priemiestis (čia apsigyveno vokiečių bendruomenė), suplanuota turgaus aikštė ir išmūryta evangelikų liuteronų bažnyčia – dabar pagrindinis skvero akcentas. Raiškaus reljefo griova, per ją tekėjęs upokšnis ir tyvuliavęs tvenkinys nuo XVII a. vid iki XX a. vid. buvo natūralūs pietvakarinės Kėdainių miesto dalies kraštovaizdžio akcentai. XIX a. pab. evangelikų liuteronų bažnyčios šventoriuje pastatytos mūrinės koplyčios ir koplytstulpiai. Tarpukariu, nutiesus J. Basanavičiaus g. per tvenkinio rytinį pakraštį, buvo padaryta protaka vandeniui tekėti. Tvenkinio aplinka ir vaizdas pasikeitė XX a. II pusėje: tvenkinys 1962 m buvo užpiltas, jo vietoje suformuota Ramybės skveru pavadinta netaisyklingo stačiakampio aikštė su nuolydžiu rytų kryptimi. Tipinės architektūros daugiabučiai pastatyti ant ribos, ženklinančios senąjį miestą nuo į pietvakarius formuojamo ir plečiamo naujo miesto. Aikštės rekonstrukcija buvo baigta 2014 m.
