Nuotr.: © istorineprezidentura.lt
Po ilgų derybų su Kauno miesto taryba ir sulaukus burmistro Jono Vileišio paramos, pirmajam stadionui Lietuvoje įrengti buvo gautas Žaliakalnio ąžuolyne esantis sklypas. 35 000 kv. m aikštę už 700 Lt mokestį per metus Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungai (LFLS) Kauno miesto taryba išnuomojo 6 metams. Taupydami lėšas projektą parengė patys sporto entuziastai, LFLS nariai Steponas Darius ir Kęstutis Bulota. Pagal projektą čia planuota įrengti futbolo aikštę, krepšinio ir beisbolo aikšteles, dvi teniso aikšteles, 400 m bėgimo taką ir dviračių aikštelę. Buvo numatytos sportininkų persirengimo patalpos. Po kelerių stadiono plėtojimo metų jis turėjo 2500 sėdimų vietų, o sporto varžybų žiūrovų surinktos aukos buvo skiriamos tolesnei stadiono statybai. 1936 m. stadionas tapo valstybiniu.
Tarpukariu jis buvo pagrindine Lietuvos sporto baze, kurioje vyko Lietuvos pirmenybės ir tarptautinės varžybos. Vienas didžiausių stadione vykusių renginių – 1938 m. liepos 17–31 d. surengta pirmoji Tautinė olimpiada – viso pasaulio lietuvių sporto šventė. Atidarymo iškilmėse dalyvavo apie 10 000 žmonių, susirinko 2000 sportininkų iš viso pasaulio. Šios olimpiados globėju tapo Prezidentas Antanas Smetona. Atidarydamas olimpiadą, jis patriotine kalba pasveikino susirinkusiuosius ir sportininkų atstovui įteikė olimpinę vėliavą.
