Nuotr.: © tic.siauliai.lt
Čia palaidoti 1863–1864 m. sukilimo dalyviai, kurie nubausti mirties bausme buvo sušaudyti ar pakarti šioje vietoje. Tuo metu medžiais ir krūmais apaugęs kalnelis buvo miesto pakraštyje. Ilgainiui ši vieta pradėta vadinti Sukilėlių kalneliu. 1931 m. rudenį pagal inžinieriaus Karolio Reisono projektą buvo pradėtas statyti tašyto granito paminklas-obeliskas, Nepriklausomybės paminklas.
Paminklas atidengtas 1935 m. gegužės 30 d., jo pamatuose palaidoti 1863–1864 m. vienuolikos sukilimo dalyvių palaikai, rasti tvarkant kalnelio vietovę. 1957 m. paminklas rekonstruotas, priekinėje dalyje pastatyta skulptoriaus Antano Dimžlio trijų figūrų skulptūrinė grupė „1863 m. sukilėliai“. 1988 m. paminklas buvo restauruotas pagal K. Reisono projektą, paminklui grąžinta jo pirminė autentiška išvaizda.
Dėl patogios ir gražios vietos ant kalnelio šlaito Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečiai įrengė savo karių kapines. 1915 m. atsirado pirmieji žuvusių lakūnų kapai Sukilėlių kalnelio šlaite prie Vilniaus gatvės. Tais pačiais metais kapinės buvo aptvertos dekoratyvine tvorele iš beržų karčių. 1932–1935 m. vietoj seno paminklo pastatytas naujas paminklas ir nauja tvora su mūro stulpais.
Be vokiečių kareivių, šiose kapinėse buvo laidojami ir carinės rusų armijos kariai. 1941–1944 m. kapinės išplėstos iki 1863 m. sukilėlių paminklo, jose palaidoti Antrajame pasauliniame kare žuvę vokiečių kariai. Šių karių kapai paženklinti cementiniais kryželiais.
Pokariu kapinės sunaikintos. 1994 m. į Šiaulius atvyko Vokiečių karių kapų globos tarnybos savanoriai, kurie pateikė Sukilėlių kalnelyje palaidotų abiejų karų Vokietijos kareivių sąrašus (apie 1270 karių). Tai patvirtino ir archeologiniai kasinėjimai. Sukilėlių kalnelio teritorijos tvarkymo iniciatyvą perėmė Kultūros ministerija kartu su Vokiečių karių kapų globos tarnyba.
2001 m. buvo užbaigti Sukilėlių kalnelio ir vokiečių karių kapų atkūrimo darbai.
