Nuotr.: © Audrius Mielkus
Lukiškių dominikonų vienuolyno ir Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios statiniai užima dabartiniame Vilniaus centre, Lukiškių aikštės, Vasario 16-osios, Goštautų ir Vaižganto gatvių ribojamą teritoriją. Pirmoji bažnyčia Lukiškėse funduota 1642 metais, šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo dieną, t.y. gegužės 1-ąją. Smolensko kaštelionas Jurgis Liutauras Chreptavičius dovanojo Vilniaus dominikonams 4000 auksinų, nurodydamas Lukiškių kapinėse pastatyti bažnyčią ir vienuolyną. XVII a. viduryje minimi septyni vienuoliai, kurie buvo įpareigoti, laidodami neturtinguosius, nemokamai atlikti bažnytines apeigas.
Nuo 1948 m. neveikusią ir su labai sunykusiu interjeru bažnyčią 1992 m. imta restauruoti. Didįjį altorių atnaujino Č. Bareika ir A. Žemaitis, skulptūras K. Norkūnas. Po restauracijos į šį interjero akcentą sugrįžo garsaus tapytojo P.Smuglevičiaus drobė "Šventieji apaštalai Jokūbas ir Pilypas." Atlikti istoriniai-menotyriniai tyrimai padėjo nustatyti, kad dalis altorinių paveikslų ("Šv. Tomas Akvinietis", "Šv. Dominykas", "Šv. Juozapas", "Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu", "Šv. arkangelas Mykolas", "Šv. Jokūbas", "Šv. Kotryna Sienietė") po 1948 m. uždarymo pateko į Žvėryno Švč. Mergelės Marijos bažnyčią, o fundatoriaus portretas papildė Nacionalinės paveikslų galerijos ekspoziciją. Keletas jų jau sugrįžo į savo senąją vietą.
