Nuotr.: © Gintaras Vitulskis
Bažnyčios statybą 1604 m. pradėjo jėzuitai. Ji buvo skirta šventojo karalaičio Kazimiero atminimui. Pasak legendos, kertinį akmenį iš Antakalnio į miesto centrą rideno 700 žmonių. Šiandien akmenį vis dar galima pamatyti fasado sienoje. Bažnyčia baigta statyti apie 1616 m., vidus įrengtas 1618 m. Šv. Kazimiero bažnyčia – vienas ankstyviausių baroko statinių mieste. Manoma, kad bažnyčią projektavo Povilas Bokša, o darbus atliko Jonas Frankevičius. Bažnyčia pasižymi tuo, kad XVIII a. vadovaujant Tomui Žebrauskui buvo pastatytas kelių pakopų kupolas su aukštu žibintu, vainikuotu karūna. Tai vienintelis tokio dydžio kupolas visose buvusiose LDK žemėse. 1812 m. bažnyčia buvo smarkiai apgadinta., paversta sandėliu. Po 1830–1831 m. buvo perstatyta į cerkvę. Vėliau čia buvo įrengtas Mikalojaus soboras. Šioje cerkvėje yra meldęsis garsusis rusų rašytojas Fiodoras Dostojevskis. XX a. pirmoje pusėje bažnyčia buvo grąžinta katalikams, bet Antrojo pasaulinio karo metais vėl nukentėjo, buvo uždaryta. 1961 m. čia įrengtas ateizmo muziejus. Bažnyčia grąžinta tikintiesiems 1989 m.
Šv. Kazimiero bažnyčia – vienas gražiausių baroko paminklų Vilniuje. Ji pastatyta pagal Romos Jėzaus (Il Gesù) bažnyčios pavyzdį, tačiau skirtingai nuo jos, turi du pagrindinio fasado bokštus. Bažnyčios planas sudaro lotynišką kryžių. 40 m aukščio ir 17 m skersmens kupolą vainikuoja Lietuvos didžiojo kunigaikščio karūnos formos žibintas. Viduje dominuoja plati 25 m aukščio centrinė nava. Šonuose – šešios praėjimu nesujungtos koplyčios. Bažnyčios vidų puošia trys vėlyvojo baroko stiliaus dirbtinio marmuro altoriai. Jiems paveikslus nutapė dailininkas Antanas Kmieliauskas. Didžiajame altoriuje: "Kristaus prisikėlimas" ir "Šv. Kazimieras", kairiajame: "Šv. Andriejus Bobola" ir "Neregio išgydymas", dešiniajame: "Šv. Ignacas Lojola" ir "Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu".
