Medynai parke išdėstyti didelėmis grupėmis. Apie trečdalis augalų spygliuočiai. Dideliame parko plote tų pačių rūšių augalai išdėstyti
įvairiai – pavieniui, grupelėmis ir grupėmis. Augalijos įvairove Žagarės parkas nusileidžia tik Palangos parkui.
Parkas sudarytas iš
dviejų dalių. Vakarinė geometrinė parko dalis, esanti prie rūmų, suformuota Zubovų laikais – XIX a. I pusėje. Dvaro parkas 1898 – 1900 m.
rekonstruotas ir išplėstas pagal žymaus dendrologo Georgo Friedricho Ferdinando Kuphaldto projektą. Šis parkų specialistas, jaunystės metais išvažinėjęs visą Rusijos imperiją ir kruopščiai išstudijavęs įvairiausių klimatinių zonų miškus bei parkus, susipažinęs su pasauline
dendrologijos patirtimi ir literatūra, buvo parinkęs unikalų dendrofloros asortimentą ir nepriekaištingą augalų ekspoziciją. Jis lygiame dirbamos žemės lauke įrengė anglišką peizažinį parką. Parke pasodinta daugiau negu 200 želdinių rūšių. Daugiau kaip 100 jų auga ir
dabar. Parke iki šiol išlikę daug įvairių kelių, takų, kuriais keliaujant galima pajusti parko didybę ir grožį. Čia auga brandūs bukų,
europinių maumedžių, juodųjų pušų medynai. Retesni svetimžemiai medžiai: kedrinės, veimutinės pušys, sidabriniai klevai ir kt., gausu ir retų dekoratyvinių krūmų.
Maršruto pradžia – prie Žagarės dvaro rūmų. Šis takas skirtas tiems, kurie mėgsta pasivaikščioti parko takeliais, pažinti ir grožėtis natūralia gamta. Keliaujant šiuo taku taip pat galima apžiūrėti Žagarės dvaro sodybos pastatus.
Maršruto pradžioje prie dvaro rūmų įrengtas informacinis stendas su viso maršruto schema ir stotelėmis, o kiekvienoje stotelėje prie medžio įrengta lentelė su medžio aprašymu.
