Tarp didžiųjų Nemuno kilpų

Birštonas–Prienai–Škėvonys–Birštonas

Ne vieną Pietų Lietuvoje besilankantį keliautoją žavi didžiosios Nemuno kilpos, susipynę upės kaspinai, apkabinantys Birštoną, Prienus, Žvėrinčiaus mišką, vilnijantys nuo Punios pro Balbieriškio miestelį ir vinguriuojantys Prienų link. Pakeliaukime ir mes Nemuno kilpų regioniniame parke – aplankysime gražų kurortą Birštoną, užsuksime į Prienus, įžengsime į Žvėrinčiaus mišką ir apsilankysime prie Škėvonių atodangos. Nuo 2019 m. vasaros Birštone išvysime ir dar vieną objektą, dėl kurio verta šį miestą įtraukti į savo maršrutą, – aukščiausią Lietuvoje apžvalgos bokštą!

Atvykus į Birštono kurortą, akį traukia sutvarkyta Nemuno krantinė, parkai, vasarą malonu išsimaudyti trijuose dirbtiniuose vandens telkiniuose, atsigaivinti mineraliniu vandeniu „Vytautas“, „Birutė“, pasportuoti, žiemą – paslidinėti, o vasarą – pasivažinėti dviračiais. Palikę automobilį S. Dariaus ir S. Girėno gatvės prieigose ir sėdę ant dviračių, galime pasiekti Birštono turizmo informacijos centrą (B. Sruogos g. 4), viloje šalia kurhauzo.

Birštono turizmo informacijos centro darbuotojai suteiks visą informaciją apie apgyvendinimą, maitinimą, lankytinas vietas, renginius, ekskursijas, turistinio inventoriaus nuomą. Centre galima užsisakyti ekskursijas po Birštoną ir apylinkes. Birštone Nemuno srovės stiprumą galima išmėginti vikingų valtimis. Suformuokime komandą ir pažinkime Nemuno upės kilpas! Srauni, vingiuota, negili Verknės upė tinka šeimyninėms kelionėms. 1–2 dienų maršrutai baidarėmis – puiki galimybė gerai praleisti laiką.

Čia pat – geltonoji biuvetė, kurioje galime paragauti mineralinio vandens, bei „Kneipo takų“ parkas.

Biuvete vadinamas „Tulpės“ sanatorijai priklausantis statinys, kur iš vandens šaltinio išgaunamas mineralinis vanduo. Toks šaltinis, atrastas 1879 m., iš pradžių buvo vadinamas Viktorijos vardu kurorto savininko Ignacijaus Kvintos dukters garbei. Priėmus rašytojo Juozo Tumo-Vaižganto pasiūlymą, šaltinis gavo „Vytauto kalno sūriųjų ašarėlių“ pavadinimą, o minint 500-ąsias Vytauto Didžiojo mirties metines vandens versmė pavadinta Vytauto vardu.

Birštono kurhauzo pašonėje įrengtas „Kneipo takų“ parkas itin populiarus tarp kurorto lankytojų. Nemokamoje sveikatinimo vietoje rasime mineralinio vandens biuvetes, ledinio vandens baseinėlį, gydomuosius skirtingos tekstūros takelius, kuriais rekomenduojama vaikščioti basomis. Dirbtinė veja, akmenukai, šakelės, rąstai, kankorėžiai gerina kraujotaką, stimuliuoja svarbius taškus pėdose. Patirtis – įsimintina, norisi kartoti!

Pats metas minti prie kurorto įžymybės – Vytauto vardu vadinamo parko ir piliakalnio. Čia išdidžiai į Nemuno upę žvelgia ant žirgo sėdintis pats Vytautas Didysis. Tiesa, tai tik jo paminklinis atvaizdas... Palikę dviračius prie Birštono piliakalnio, lipkime laiptukais iki pat jo viršūnės. Tik neskubėkime – kad nepaslystume ar nepritrūktume oro.

Vytauto parkas buvo suformuotas XIX a. viduryje. Šio mineralinių versmių parko pradininkas buvo Birštono kurorto savininkas Ignacijus Kvinta. Tuometinį parką juosė dailios Birutės, Meilės, Kaštonų alėjos su fontanu ir spalvingu gėlynu „Kalendorius“. Dabar Vytauto parkas priskiriamas prie vietinės reikšmės gamtos paminklų, iki šių dienų išlikusi nedidelė medžių alėjų dalis.

Birštono piliakalnis – vienas žinomiausių ir aukščiausių piliakalnių Lietuvoje – daugiau nei 40 m aukščio. Jau XIV a. pabaigoje ant piliakalnio stūksojo medinė Birštono pilis. Šis piliakalnis vadinamas Vytauto kalnu, nes 1401 m. Birštonas minimas kaip Vytauto Didžiojo dvaras, kuriame didysis kunigaikštis Vytautas ilsėdavęsis po medžioklės. Teigiama, kad medinė Birštono pilis ne kartą buvo pulta kryžiuočių, tačiau niekada neužimta.

Nusileidę keliaukime Nemuno krantine į centrinį kurorto parką. Nemuno krantinė traukia turistus ramybe, jaukumu ir gamtos grožiu. Šiose vaizdingose vietovėse susiformavęs unikalus gamtos turtas – didžiosios Nemuno kilpos, kurių grožio neatstoja nė viena Europos upė. 2 km krantinė, bene populiariausia poilsiautojų pasivaikščiojimo vieta, buvo įrengta iš karto po Kauno hidroelektrinės pastatymo 1959 m., siekiant apsaugoti Birštoną nuo potvynių.

Pakeliui į parką išvysime kurorto gydyklas, gražios Birštono bažnyčios bokštus.

Birštono kurorto gydyklų istorija – tai mineralinių šaltinių istorija. Dar XIV a. kryžiuočių žvalgai mini „sodybą ties sūriu vandeniu“, vadinamą „Birsten“. 1856 m. birštoniečiai pastatė gydyklas su mineralinio vandens voniomis bei keletą viešbučių – tai buvo kurorto pradžia. Reikšmingiausiu įvykiu tapo gydymo purvu Birštone pradžia, purvo gydyklos, papuoštos Raudonojo Kryžiaus emblema, pastatytos 1927 m. Gydyklų pastatas išliko iki šių dienų ir tapo Birštono simboliu.

Birštono miestą puošia neogotikinė Šv. Antano Paduviečio bažnyčia. Joje kasmet vyksta įvairūs koncertai ir renginiai sakralinėmis progomis. Bažnyčia stovi gražios gamtos apsuptyje, šalia Birštono sanatorijos, netoli Nemuno krantinės. Manoma, kad pirmoji bažnyčia galėjusi stovėti XVI a., kita šventovė pastatyta 1787 m. Prienų seniūno Kazimiero Sapiegos rūpesčiu ir lėšomis. Naują mūrinę bažnyčią 1900–1909 m. suprojektavo garsus architektas Vaclovas Michnevičius. Bažnyčią puošia įspūdingi vitražai.

Birštono poilsio parke įrengtos krepšinio aikštelės, tad verta pasiimti kamuolį ir čia pat sužaisti „Minusą“. Jei jo neturime – ne bėda: čia rasime vaikų žaidimų aikšteles, treniruoklius, pažintinį Nemuno kilpas atkartojantį pasivaikščiojimo taką. Šiame parke yra ir vienintelis Lietuvoje mineralinio vandens garinimo bokštas.

Mineralinio vandens garinimo bokštas Birštone atidarytas 2015 m. Tai pirmasis ir vienintelis Lietuvoje vandens garinimo statinys, kuriame galima mėgautis procedūromis po atviru dangumi: išbandyti inhaliacijas, šviesos terapiją, stiprinti imunitetą ir sveikatą kvėpuojant „jūros oru“ bei tiesiog būnant po atviru dangumi. Centriniame miesto parke esančiame unikalios architektūros mineralinio vandens garinimo bokšte galime rasti fontanėlį, druskų galeriją. Statinio sienomis teka mineralinis vanduo, kuris garuoja savaime ir taip gerina mūsų sveikatą.

Pats metas pailsėti ir pakvėpuoti jūros klimatą primenančiu oru. Mindami Nemuno pakrante už nugarų paliksime Birštoną ir įvažiuosime į Žvėrinčiaus mišką (Žvėrinčiaus tako trasos danga – asfaltas). Čia taip pat galima pailsėti poilsiavietėse, yra įrengtos ir laužavietės. Priartėję prie Nemuno vagos pasidairykime – antroje vasaros pusėje Nemuno salose krykauja daug vandens paukščių. Atsikvėpę Nemuno pakrantėje įrengtoje poilsiavietėje, judėkime iki pažintinio gamtos tako.

Išvažiavę iš miško ir pasiekę Prienus, pagal kelią A16 sukame atgal. Dešinėje pusėje lieka Greimų tiltas per Nemuną.

Greimų tilto per Nemuną Prienuose ilgis – 227 m, plotis – 11 m. Tiltas pastatytas prieš Antrąjį pasaulinį karą, jį suprojektavo Anatolijus Rozenbliumas. Šio tilto statyba rūpinosi Prienų burmistras Julius Greimas. 2010 m. birželio 21 d. Vyriausybės nutarimu tiltui suteiktas Greimų vardas, pagerbiant šią iškilią prieniečių šeimą.

Toliau vedantis dviračių takas nutiestas prie kelio Prienai–Birštonas, o mes, pamatę kelio ženklą „Lankytina vieta“, sukime į dešinėje esantį keliuką. Pasieksime Škėvonių atodangą ir naujai pastatytą apžvalgos bokštą, nuo kurio atsiveria gražūs Nemuno slėnio vaizdai.

Nemuno suformuotu Birštono atragiu ir Škėvonių gūbriu driekiasi 1,6 km ilgio Škėvonių pažintinis gamtos takas. Unikalus Škėvonių gūbrys – sala sausumoje – tęsiasi maždaug 3 km, jame auga daugybė įdomių augalų, kai kurie įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą. Ko gero, įdomiausia gūbrio vieta – 33 m aukščio ir daugiau nei pusės kilometro ilgio Škėvonių atodanga, ant kurios įrengta regykla.

Kirtę A16 kelią netrukus privažiuosime Birštoną – savo kelionės pradžią.