Kelionių po Lietuvą portalo lankytinų vietų žemėlapyje daugiau kaip 4000 pačių įvairiausių lankytinų objektų. Čia sau įdomaus randa ir populiariausių, žinomų ar net šiek tiek madingų vietų ieškantys ir tie, kurie ieško kažko išskirtinio, kitų keliautojų dar neatrasto. Tarpe šių objektų, turbūt kiekvienoje kategorijoje galime rasti bent po vietą objektą, kuris dar ir gali būti vadinamas "-iausiu".
pamatykLietuvoje.lt komanda surinko sąrašą Lietuvos pačių pačiausių objektų, lankytinų vietų. Sąraše didžiausi, aukščiausi, žemiausi, ilgiausi, seniausi, storiausi, mažiausi ir kiti "-iausi".
Aukščiausias apžvalgos bokštas
Kad galėtume pasijausti kaip paukščio skrydyje ir pamatyti kraštovaizdžio įvairovę, teks įkopti į Birštono apžvalgos bokštą – aukščiausią bokštą Lietuvoje. Bokšto vieta parinkta ant Škėvonių gūbrio, mažai urbanizuotoje teritorijoje, 92 m virš jūros lygio. Čia už 240 metrų teka Nemunas, pietrytinėje dalyje atviras laukas, šalia miškas, matosi Birštono panorama, Nemuno slėnis, už 900 metrų driekiasi Birštono vienkiemio sodybos (dabar – Birštono miesto teritorija). Bokšto apžvalgos aikštelė – 45 m aukštyje, viso bokšto aukštis – 55 m.
2018 birželį pradėjus organizuoti ekskursijas ir visiems norintiems suteikus galimybę pasivaikščioti ant TV bokšto stogo (~180 m. aukštyje), TV bokštas akimirksniu tapo aukščiausiu apžvalgo bokštu. Tačiau dėl galimybių į bokštą patekti ribotumo, priklausymo nuo oro sąlygų ir dėl kitų argumentų iki šiol aukščiausio Mindūnų bokšto neskubėsime nukarūnuoti.
Aukščiausia Lietuvos vieta
Aukštójas (arba Aukštasis kalnas) – kalva Medininkų aukštumos moreniniame masyve, Juozapinės draustinyje. Tai - aukščiausias Lietuvos taškas. Aukštis virš jūros lygio 293,84 m., o jo aukštį 2004 m. nustatė Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialistai. Tiesa, nei vizualiai, nei kitais potyriais šioje vietoje ypatingo aukščio patirti neteks.
Tuo tarpu, žemiausia vietovė Lietuvos teritorijoje nustatyta Rusnės saloje, Uostadvario km. Šilutės raj. Remiantis ankstesniais matavimais manyta, kad ši vieta yra 1,3 m. žemiau jūros lygio, tačiau 2007 metais tikslesniais matavimais nustatyta, kad šios vietos aukštis yra 0,27 m. žemiau jūros lygio.
Aukščiausia atodanga
Vilniaus miesto teritorijoje esanti Pūčkorių atodanga yra viena didžiausių ir įspūdingiausių atodangų Lietuvoje. Jos aukštis 65 metrai, o plotis - 260. Atodangą suformavo į kalvos šlaitą įsirėžusi sraunioji Vilnios upė. Nuo šios atodangos viršaus atsiveria nuostabi Vilnios slėnio panorama. Aukštai iškilusi Pūčkorių atodanga įspūdingai atrodo ir iš slėnio apačios. Antroji pagal aukštį atodanga (58 m.) taip pat yra Vilniuje - Plikakalnio atodanga esanti Karoliniškių kraštovaizdžio draustinyje.
Didžiausias akmuo
Barstyčių akmuo - didžiausias akmuo Lietuvoje. Matmenys: ilgis - 13,4 m., aukštis - 3,6 m., plotis 7,5 m. Sveria apie 680 tonų. Puokės kaime esantį riedulį pastebėjo ir įdėmiau jį nagrinėti melioratoriai pradėjo 1965 metais. Ilgokai truko kol šis riedulys buvo pilnai atkastas, nusausinta aplinka ir taip suteikta galimybė žmonėms didžiausią Lietuvos akmenį apžiūrėti iš visų pusių.
Didžiausias upių akmuo
Jei Barstyčių akmuo didžiausias sausumoje, tai Gaidelio akmuo, stūksantis Neryje ties Krėslynų kaimu, yra didžiausias upių akmuo. Yra manoma, kad "Gaideliu" jį ėmė vadinti iš Baltarusijos girių plukdydami sielius prie galiūno sustodavę sielininkai. Čia jie pietaudavo, nakvodavo. Šią susitikimų vietą jie vadino "Pietušok".
Giliausias urvas
Žalsvasis šaltinis - giliausias Lietuvos urvas. Pačiame Pasvalio mieste, iš prieš daugiau kaip 50 metų atsivėrusios smegduobės besiveržiantis šaltinis įteką į Lėvens upę. Povandeniniai šio urvo tyrinėjimai prasidėjo 2006 metais. Anksčiau manyta, kad urvo gylis 16 metrų, o vėliau patikslinta ir nustatyta, kad jo gylis - 20 metrų. Žalsvasis šaltinis yra įtrauktas į Lietuvos rekordų knygą "Factum".
Giliausia duobė
40 metrų gylio, labiausiai lankoma Aukštadvario regioninio parko vieta - Velnio duobė, yra ir giliausia Lietuvos duobė. Pasak legendos, anksčiau šioje vietoje buvo aukštas kalnas, ant kurio stovėjo bažnyčia. Kunigas suviliojo jauną merginą, dėl ko bažnyčia ir prasmego. Sakoma, kad dori žmonės ir dabar gali išgirsti skambant bažnyčios varpą.
Didžiausi šaltiniai
Svilės šaltiniai (Spaudžių verdenė) - didžiausi pagal užimamą plotą ir treti pagal ištrykštančio požeminio vandens kiekį Lietuvoje. 1,8 hektaro plote verda per šimtą šaltinio akių, iš kurių išteka maždaug 350 metrų ilgio šaltavandenis Svilės upelis, įtekantis į Ventos - Dubysos kanalą (http://bit.ly/DunysosVentosKanalas).
Seniausias ir storiausias ąžuolas ir kiti išskirtiniai medžiai
Garsusis Lietuvos senolis - seniausias ir storiausias Stelmužės ąžuolas. Kartu tai ir vienas seniausių ąžuolų Europoje. Ąžuolui apie 1500 metų, jo skersmuo – 3,5 m, apimtis prie žemės 13 m (kamienui apimti reikia 8-9 vyrų), aukštis – 23 m. Šiuo metu Stelmužės ąžuolo būklė yra sunki. Senasis medis yra apniktas infekcijų, įvairių rūšių grybų, dumblių ir samanų. Medienos ląstelės pasenusios, sunkiai atsinaujina.
Aukščiausias Lietuvos medis auga Degsnės maumedyne, Degsnės botaniniame draustinyje. Aukščiausio maumedžio aukštis 49m., o amžius apie 160 metų. Bandysiantiems rasti šį medį svarbu žinoti ir jo numerį - 9. pamatykLietuvoje.lt žemėlapyje galite rasti ir daugiau išskirtinių medžių: aukščiausią eglę, pušį, aukščiausią ąžuolą ir kt.
2000 m. duomenimis, aukščiausias Lietuvos ąžuolas yra Jūravos ąžuolyne. Jo apimtis - 151 cm, o aukštis - 37 m. Tačiau jis nėra aukščiausias tarp visų rūšių medžių. Prienų urėdijos Degsnės miške per 150 metų maumedis išaugo iki 46 m aukščio. Medis nėra saugomas kaip valstybės gamtos paminklas.
Raganų eglė - Europos metų medžio rinkimų dalyvė
Rambyno regioninio parko Vilkyškių geomorfologiniame draustinyje, netoli Vilkyškių miestelio jau per 170 metų stūkso pagal rūšį taip vadinamoji paprastoji eglė. Maždaug 80 centimetrų aukštyje eglė šakojasi į septyniolika kamienų, jos aukštis – panašiai kaip 12-kos aukštų daugiabučio, siekia 34 metrus. Kamieno apimtis yra beveik 6 metrų, tad reikėtų nemažos žmonių grupės, norint jį apglėbti.
Aukščiausia Lietuvos eglės
Aukščiausios Lietuvos eglės aukštis - 44,3 m. Nors eglės aukštis tikrai įspūdingas, tačiau ji aukščiu nedaug išsiskiria iš miške augančių savo aukštakamienių gentainių. Seniau aukščiausia buvo laikoma Prienų šile auganti 45 metrų aukščio eglė. Deja, 1995 metais ją pagraužė kinivarpos ir nudžiūvusį medį miškininkai buvo priversti nupjauti. Dar aukštesnė, apie 46 metrų aukščio, eglė buvo nupjauta 1997-aisiais.
Ilgiausias lentomis klotas pažintinis takas ir kartu vienas gražiausių Lietuvos pažintinių takų - Mūšos tyrelio pažintinis takas. Takas pateko į Lietuvos rekordų knygą kaip ilgiausias, esantis pelkėje lentų takas. Jo ilgis 3605,87 m. Lentų takas veda iki apžvalgos bokšto, skirto pelkės bio-įvairovei stebėti. Toliau jis vingiuoja iki vienintelio Joniškio rajone natūralaus Miknaičių ežero ir jo vakarine pakrante link legendomis apipintos atnaujintos koplytėlės. Nuo jos lentiniu ir sutvirtinto grunto takais galima nukeliauti iki Tyrelio akmens ir buvusios partizanų stovyklavietės.
2019 m. pavasarį užbaigti ir antrojo pažintinio tako etapo įrengimo darbai, kurių metu lentų takas pailgėjo dar 2 km. Taigi nuo šiol Mūšos tyrelio pažintinis takas dar patrauklesnis – po draustinį vingiuoja žiedu.
Didžiausias vertikalus saulės laikrodis puošia Kauno technologijos universiteto pastato sieną (Studentų g. 48a, Kaunas). Kompiuteriu suformuotą laikrodžio brėžinį į daugiau kaip 80 kvadratinių metrų plotą perkėlė profesionalaus dailininko Alfonso Bendžiaus komanda. Prie vertikaliojo saulės laikrodžio yra informacinė lentelė, paaiškinanti, kaip skaityti laiką pagal saulę. Kai žiūrėsite į saulės laikrodį, prisiminkite, kad visų jų "rodyklė" – gnomonas – yra nukreipta į Šiaurinę žvaigždę, kad būtų lygiagreti Žemės sukimosi ašiai.
Ilgiausias kabantis tiltas
Lankupių tiltas per Minijos upę yra ilgiausias kabamasis tiltas mūsų šalyje. Tiltas yra 130 m ilgio, 1,4 m pločio, metalinis lentomis dengtas tiltas per Miniją, jungiantis Klaipėdos ir Šilutės rajonus Lankupių kaime. Yra duomenų, kad šis tiltas pastatytas XX a. pradžioje. Lietuvoje yra ir kitas, gerokai ilgesnis kabamasis tiltas, kuriuo žmonės vaikščiojo, tačiau jis niekada nebuvo priimtas eksploatuoti – tai 192 m ilgio metalinis tiltas per Nerį Vilniuje. Šis tiltas jau ir nebebus naudojamas, nes užkonservuotas 2002 m. Tad ilgiausio kabamojo tilto rekordas priklauso Lankupiams.
Aukščiausias pėsčiųjų tiltas
Aukščiausias Lietuvoje pėsčiųjų ir dviračių tiltas, pastatytas 2015 m. ant išlikusių buvusio geležinkelio tilto taurų. Dar visai naujas tiltas įrašytas į Lietuvos rekordų knygą. Jo aukštis – 38,1 m. (aukščiausias Lietuvos apžvalgos bokštas - 36 m.), ilgis – 260 m. Plieninis tiltas sujungė Nemuno krantus ir dviračių takus abiejose upės pusėse. Nuo jo atsiveria įspūdinga Alytaus miesto panorama.
Ilgiausias automobilių tiltas
Jurbarko tiltas - ilgiausias Lietuvoje automobilių tiltas, kurio ilgis 494 m, aukštis - 16 m.
Aukščiausia bažnyčia
Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia - aukščiausia Lietuvoje dvibokštė neogotikinė bažnyčia Lietuvoje, statyta 1899 - 1909 m. Bokštų aukštis - 79 m, (iki I pasaulinio karo buvo 84 m). 2012 m. vasarą viename iš bažnyčios bokštų įrengta apžvalgos aikštelė. Užlipę saugiais laiptais su dviem tarpinėmis poilsio aikštelėmis į bokštą, lankytojai pro bažnyčios navas gali pažvelgti į Anykščių apylinkes iš 33 m aukščio. Dešiniajame 79 m aukščio bokšte įrengtą aikštelę galima pasiekti 186 metaliniais laiptais. Užkopę į viršų lankytojai atsiduria tiesiai po trimis bažnyčios varpais, o aplinkui atsiveria Šventosios upės slėnio panorama.
Pirmasis kraštotyros muziejus Žemaitijoje, o taip pat ir visoje Lietuvoje įkurtas 1812 m. Jį Bijotuose (Barzduose, Barzdžiuose) netoli Skaudvilės mietelio, šalia Pelos upeliuko, įrengė Dionizas Poška. Šiam muziejui pasirinktas 1812 metais Vyšniakalnyje nukirstas didžiulis išdegęs ąžuolas Baublys.
Didžiausia gyvūno skulptūra
Lietuvos rekordų knygoje rašoma, kad tai didžiausia gyvūno skulptūra: jos svoris – beveik 7 tonos, ilgis – apie 15 metrų, aukštis – 6,6 metrai, plotis – 4,15 metro.
Plieninėje "Geležinės lapės" širdyje (1,20 m aukščio ir 0,90 m pločio) įdėta kapsulė su vario plokštėje iškaltais žodžiais mūsų ainiams. Tai – šiauliečio dizainerio Viliaus Purono kūrinys Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti.
Gražiausias Lietuvos pažintinis takas
2016 m. kelionių po Lietuvą portalas kartu su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba organizavo gražiausio pažintinio tako rinkimus, kurių nugalėtoju tapo Arlaviškių botaninio draustinio pažintinis takas, kitaip dar vadinamas "Kadagių slėnio" pažintiniu taku. Rinkimų metu buvo paminėti net 58 skirtingi pažintiniai takai, o šis takas titulą laimėjo ženkliai aplenkęs kitus konkurentus.
Gražiausi piliakalniai
2017 m., minint piliakalnių metus, pamatykLietuvoje.lt jau organizavo gražiausio piliakalnio rinkimus. Didelio aktyvumo ir balsų skaičiaus sulaukę rinkimai lėmė, kad gražiausiais piliakalniais išrinkti Kernavės piliakalniai. Nežymiai atsiliko Medvėgalis ir Šatrijos kalnas, kurie atitinkamai užėmė antrą ir trečią vietas.
Europos geografinis centras
1989 m. Prancūzijos nacionalinio geografijos instituto mokslininkai nustatė, kad Europos geografinis centras yra Lietuvoje, 26 km į šiaurę nuo Vilniaus. Europos geografinį centrą puošia garsaus lietuvių skulptoriaus Gedimino Jokūbonio kompozicija, skirta Lietuvos įstojimui į ES pažymėti, – balto granito kolona, kurios viršų juosia žvaigždžių karūna.
