Kviečiame Jus pakeliauti ir susipažinti su Vilkaviškio krašto gražiausiomis ir įdomiausiomis vietomis.
Kelionę galite pradėti nuo J. Basanavičiaus sodybos – muziejaus, esančio Ožkabalių kaime.
Dr. Jono Basanavičiaus gimtuosiuose Ožkabaliuose atstatyta Basanavičių sodyba, jos gyvenamajame name įrengta memorialinė ekspozicija, šalia sodybos yra pasodintas Lietuvos Tautinio Atgimimo ąžuolynas.
Bartninkuose negalima pravažiuoti nesustojus prie Šv. Petro ir Povilo bažnyčios griuvėsių. Bažnyčia pastatyta 1790 m. XVIII a. pabaigoje prie jos veikė parapinė mokykla. Po 1831 m. sukilimo buvo sudarytas Bartninkų majoratas, kurį 1835 m. Rusijos caras padovanojo generolui G. Nestcui. 1944 m. bažnyčia buvo labai apgriauta, bet ypatinga aura išliko iki šių dienų.
Būnant Bartninkų apylinkėse, tikrai verta užsukti prie vieno gražiausių Sūduvos krašte Piliakalnių piliakalnio. Tai buvusi V - XII a. gyvenvietė ir pilis su priešpiliu. Manoma, kad čia galėjo būti legendinė kunigaikščio Margirio pilis. Dabar piliakalnis pritaikytas turizmui - įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, laužavietė, lankymo takai.
Išskirtinio piliakalnio pylimo paviršius grįstas akmenimis. Ant jo stovėjusi medinė užtvara. Jai sudegus antrą kartą pylimas paaukštintas iki dabartinės jo formos užpilant molio sluoksnį. Šio pylimo viršus irgi grįstas akmenimis.
Greta - Vinkšnupių dvaras. Praeityje Vinkšnupiai garsėjo čia gyvenusiais totoriais, turėjusiais net ir savo mečetę (totorių kapinės su išlikusiais originaliais antkapiais - visai netoli dvaro).
Keli kilometrai nuo Vilkaviškio, važiuojant link Kybartų, siūlome aplankyti puikiai sutvarkytus Paežerių dvaro rūmus.
Paežerių dvaro pradžia turėtų siekti seniausių Sūduvos dvarų kūrimosi laikus – XVI-XVII a., rūmai perpinti barokinės ir klasicistinės formos. Prieš rūmus yra ovalinė apvažiuojamoji veja, kurios dešinėje stovi dvaro oficina su prie jos prisišliejusiu neogotikinio stiliaus Belvederio bokštu. Rūmus juosia mišraus tipo parkas. Dvaro rūmuose veikia Vilkaviškio krašto muziejaus parengtos gamtos, priešistorės, krašto ir išeivijos istorijos, žymesnių visuomenės veikėjų nuolatinės ekspozicijos.
Nuo 2004 m. dvaro rūmuose įsikūręs ir Sūduvos regioninis kultūros centras. Galima užsisakyti edukacines programas: sviesto mušimas, nuotraukose sustojęs laikas, lino kelias, kaip gyveno mūsų senoliai ar kitą.
Toliau važiuojant link Kybartų galite aplankyti poetės S. Nėries tėviškę.
Kiršai priklauso Alvito miesteliui. Alvito pradinėje mokykloje mokėsi Salomėja Nėris. Už poros kilometrų, prie Širvintos, yra senoji Bačinskų sodyba.
Karas sunaikino gyvenamąjį namą, tačiau daug kas čia mena S. Nėrį: keroja vešlūs alyvų krūmai, žaliuoja diemedis, auga senos obelys. Prie paminklinio akmens rasime padėta gėlių. Nestinga čia ir lankytojų, bei ekskursijų, kasmet skaitoma Poezijos pavasario laureatų poezija.
Nuvažiavus į Kybartus verta apžiūrėti neorenesansinio stiliaus Eucharistinio Išganytojo bažnyčią.
Bažnyčia stovi miesto pietvakarinėje dalyje prie gatvių sankryžos, pagrindiniu fasadu atgręžta į šiaurę. Klebono S. Čepulio rūpesčiu pagal architekto V. Landsbergio - Žemkalnio projektą 1928 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia ir klebonija. Bažnyčios didysis altorius su skulptūrine grupe buvo pastatytas 1929 m. Altorių sukūrė Bronius Pundzius. Antrojo pasaulinio karo metu bažnyčia ir altorius smarkiai nukentėjo, vėliau ji buvo kelis kartus remontuota, pašalinti altoriaus sužalojimai.
Šalia bažnyčios yra miesto parkelis, kuriame stovi paminklas garsiam rusų tapytojui Isakui Levitanui. Nedidelis taisyklingo geometrinio plano želdynas tarpukariu įkurtas šalia J.Basanavičiaus ir Mindaugo gatvių.
Pagrindinis miesto sodo akcentas – paminklas garsiam dailininkui peizažų meistrui Isaakui Levitanui.
Kitoje gatvės pusėje, priešais bažnyčią stovi Kybartų Šv. Aleksandro Neviškio cerkvės pastatų kompleksas. 1870 m. geležinkeliečiams statytas, už caro skirtas lėšas ir žemę, Kybartų Šv. Aleksandro Neviškio cerkvės pastatų kompleksas susideda iš dviejų dalių - cerkvės ir popo namo.
Na ir galiausiai siūlome vykti į Vištytį.
Neprivažiavus miestelio, prie kelio Kybartai - Vištytis guli trečias pagal dydį Lietuvoje Vištyčio akmuo, dar vadinamas Pėduotuoju.
Vištyčio miestelį puošia Vištyčio Švč. Trejybės bažnyčia. Nuo pat pastatymo 1829 m. pradžios bažnyčia kartu su mūrine mokykla sudarė pagrindinius miestelio architektūros akcentus ir suformavo jo centro erdvinę kompoziciją, kuri nedaug pakitusi iki šiandienos. Bažnyčia stovi miestelio centre, netoli aikštės, pagrindiniu fasadu atgręžta į pietryčius. Šventorius aptvertas akmens mūro tvora su originaliais plytų mūro vartais. Vienbokštė bažnyčia statyta iš akmens ir raudonų plytų, netinkuota.
Kitas svarbus objektas - Vištyčio evangelikų liuteronų bažnyčia. Vištyčio evangelikų liuteronų parapija įkurta 1842 metais. 1844 metais buvo pastatyta akmeninė bažnyčia. Bažnyčios bokštas su kryžiumi ir vėjarodžiu pastatytas tik 1917 metais.
Naujas lankytinas objektas puošiantis Vištyčio miestelį – skulptūrų parkas.
Negalite neaplankyti Vištyčio regioninio parko, tai pats gražiausias Vilkaviškio krašto gamtos kampelis. Dėl ekskursijos po parką galima kreiptis į Regioninio parko direkciją, įsikūrusią pačiame miestelyje.
Arba užbaigti meršrutą tiesiog pasivaikščiojant parke įrengtais Šilelio pažintiniais takais.
