Visoje Lietuvoje galime rasti sunkiai suskaičiuojamą galybę įvairių skulptūrų. Ypatingai populiarūs šiuo metu mažosios architektūros kūriniai, kurie vis dažniau įkuriami įvairiose miestuose ir miesteliuose visoje Lietuvoje. Dažnai, šie kūriniai dar ir interaktyvūs - kviečiantys ne tik jais pasigrožėti žiūrint, bet ir "pabendrauti", paliesti. Pavyzdžiui, jei norite, kad jūsų norai išsipildytų galite juos pašnibždėti "Stebuklingam peliukui" Klaipėdoje arba šuniukui "Keksui" Ukmergėje. Jums panorėjus uždainuoti gali ir 13 balandžių skulptūrėlių, kurios visos pabirusios po Ukmergės miestą.
Na, o šis "įdomiausiųjų" rinkinys sudarytas iš dvidešimties Lietuvoje esančių skulptūrų, kurios yra skirtos gyvūnams. Nors gyvūnų galima rasti daugelyje skulptūrų kompozicijų, šis sąrašas apie tas skulptūras, kurios skirtos gyvūnams, jų istorijoms, simbolinei prasmei, gyvūnams miesto simboliams.
GYVŪNO SKULPTŪRA REKORDININKĖ
Lietuvos rekordų knygoje rašoma, kad tai didžiausia gyvūno skulptūra: jos svoris – beveik 7 tonos, ilgis – apie 15 metrų, aukštis – 6,6 metrai, plotis – 4,15 metro.
Plieninėje "Geležinės lapės" širdyje (1,20 m aukščio ir 0,90 m pločio) įdėta kapsulė su vario plokštėje iškaltais žodžiais mūsų ainiams. Tai – šiauliečio dizainerio Viliaus Purono kūrinys Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti. Dizaineris juokavo, kad Vilnius turi legendą apie geležinį vilką, o Šiauliai galės didžiuotis geležine lape – apsukrumo, išminties simboliu. Skulptūra Talkšos ežero pakrantėje pastatyta 2009 m. gruodžio 23 d.
ŠUNŲ SKULPTŪROS
Šuo tikrai dažnas personažas Lietuvos skulptūrose. Skulptūros primena tikrų ir ypatingų šunų, tokių kaip senbernarė Bitė, pasienio pareigūno Ramzio, istorijas. Skatina didžiuotis, kad turime tikrai lietuvišką ir vienintelę šunų veislę - Lietuvių skalikus. O štai Ukmergės garsusis šuniukas Keksas jau tapo net ir savotišku miesto simboliu, svajonių išklausytoju ir pildytoju bei vienu dažniausiai Ukmergėje fotografuojamu objektu.
Ukmergės garsenybė, stilizuotas "Šuo Keksas" – Ričardo Širvelio skulptūra iš granito Ukmergės miesto centrą papuošė 2013 m. Atnaujintoje Vienuolyno gatvėje šuo Keksas įsitaisė prie gatvės apšvietimo žibinto. Apie miesto "augintinį", esantį 60 centimetrų aukščio ir panašaus pločio, sveriantį apie 100 kilogramų ir su bronzinėmis detalėmis sklando legenda. Anot jos, miesto gyventojui ar turistui nepasididžiavus ir paglosčius miesto sargui nosį, šis įsimena to žmogaus kvapą ir saugo jį visą gyvenimą.
Be Kekso Ukmergėje galima rasti ir daugiau gyvūnų: smagiasias Ukmergės kates, o taip pat skirtingose miesto vietose nutūpusius Ukmergės dainuojančius balandžius.
Apie legendinį ir kauniečiams puikiai žinomą šunį – senbernarę Bitę – primena ją įamžinusi skulptūra. Prie Žaliakalnio turgaus iškilęs meno kūrinys tapo vienu iš idėjų konkurso "Kauno akcentai" projektu.
Idėja įamžinti senbernarę Bitę kilo jos buvusiam šeimininkui Algimantui Bakui. Tokia iniciatyva didelio palaikymo sulaukė ir tarp kauniečių. Šį šunį žinojo tiek miestiečiai, tiek miesto svečiai – senbernarė dažnai būdavo matoma miesto gatvėse ir šiltai bendraudavo su praeiviais. Ypač daug žvilgsnių Bitė sulaukdavo, kuomet nasruose nešdavosi pirkinių krepšelį – šeimininkas ją vieną išleisdavo į miestą parnešti reikiamų produktų, nes senbernarė puikiai orientuodavosi Kauno gatvėse. Bitė buvo žinoma ne tik savo pasivaikščiojimais, bet ir kilniais darbais. "Gerų darbų sąraše" – ir išgelbėtas skęstantis vaikas, ir viščiukai iš po judančio automobilio.
Šiai, išskirtinai lietuviškai šunų veislei įamžinti Lietuvoje yra net dvi skulptūros. Viena jų Telšiuose, kita - Vilniuje. Lietuvių skalikai žinomi nuo XIV a., bet veislė per šimtmečius maišydavosi su kitomis šunų veislėmis ir XX a. ji jau baigė sunykti. Telšiškis Zigmantas Goštautas, dirbęs gamtos apsaugos Telšių komitete, pasitaręs su Vilniaus universiteto gamtos fakulteto dėstytoju Viktoru Bergu, žinomu kinologu, pradėjo sunkų selekcininko darbą atkuriant šią veislę. Zigmantui Goštautui pavyko atkurti šią veislę, tačiau pirmosios Lietuvių skalikų parodos jis nesulaukė, jis mirė 1980 m., o paroda įvyko 1981 m. Telšiuose esančios skulptūros architektas – Algirdas Žebrauskas, skulptorius – Osvaldas Neniškis.
Lietuvių skalikai – vieninteliai Lietuvos medžiotojų išvesti medžiokliniai šunys – ieškantys žvėrių ar šviežių jų pėdsakų, persekiojantys juos ir melodingai skalijantys, kad medžiotojai žinotų, kur yra žvėrys. Vilniuje 2015 metais įrengtos skultūros autoriai – Rimantas Keturka ir Feliksas Volčakas.
Ankstyvą 2006 metų vasarą, Turgaus aiktštėje buvo įkurdinta bronzinė Dobermanų veislės šunį vaizduojanti skulptūra "Senamiesčio sargas", kuris saugo Klaipėdos senamiestį. "Senamiesčio sargas" buvo pastatytas siekiant populiarinti Klaipėdos senamiestį. Ši skulptūra tapo dar vienu mėgiamu traukos objektu Klaipėdos lankytinų vietų žemėlapyje. Skulptorius S. Jurkus, architektas V. Paulionis.
KATINŲ SKULPTŪROS
Akmuo, iš kurio pagaminta skulptūra, atrastas netoli buvusio Arvydiškių karjero greta Kurtuvėnų. Akmuo daugelį metų gulėjo Pašiaušės kaime Kelmės rajone, kur ir buvo kuriama skulptūra. Pradėta kalti 2008 m. liepą, skulptūra sveria 10 tonų. Katino aukštis iki uodegos galiuko 2,70 m, plotis – 3 m, storis – 1,5 m.
Skulptūra atidengta 2009 m. rugsėjo mėnesį. J. Ivanauskaitė Aguonų gatvėje gyveno dešimt metų (1997 – 2007 m.). Čia sukūrė daugumą svarbiausių savo kūrinių. Viešosios įstaigos Jurgos Ivanauskaitės kūrybos paveldo centro žmonės įamžindami rašytojos atminimą, įkūrė skverą kartu prisidėdami prie žaliųjų miesto zonų.
Kaip pasakoja Marijampolės krašto žmonės, miesto įkūrėja grafienė Pranciška Butlerienėlabai mylėjo kates. Visai gali būti, kad tai ne tik graži legenda. Grafienės globėja buvo šventoji Pranciška Romietė. Kaip žinia, Amžinasis miestas garsėja ne tik puikiais pastatais bei savo įspūdinga istorija, bet ir kačių gausa. Todėl Marijampolės senamiestyje jaukiame kiemelyje, buvo įkurdintos su vandeniu žaidžiančios grafienės Pranciškos Butlerienės katės (Skulptorius Kęstutis Balčiūnas). Miestelėnai pastebėjo, kad sugalvojus norą ir paglosčius visas tris kates, jis tikrai išsipildo. Tiesa, suvalkietiškos katės finansinių norų nepildo.
Daugelį metų Klaipėdos senamiesčio traukos objektu buvo tapusi granitinė katino su džentelmeno veidu skulptūra, kurią 1980-aisiais metais sukūrė dailininkas R. Midvikis. Du kartus po vandalų siautėjimo skulptūra buvo atstatyta, bet netrukus vėl dingo. 2006 m. vasarą, miesto gimtadienio proga katinas vėl sugrįžo į savo vietą skvere Kalvių gatvėje. Katinas yra katinas – vaikšto, išeina ir grįžta kada nori. Anuomet "Senamiesčio katinas" turėjo slaptų galių. Ar jų neprarado beklajodamas įsitikinkite patys.
KITŲ GYVŪNŲ SKULPTŪROS
Vaikštinėdami šimtamečiu Kauno Ąžuolyno parku, išvysite stumbrą – girių karalių. Tiesa, šiais laikais jo pavidalas bronzinis, tačiau Daliūtės Onos Matulaitės 1979 m. sukurta skulptūra „Stumbras“ tarsi nukelia kelis šimtus metų atgal, kai šioje vietoje išties lakstė tikri stumbrai.
Visi 6 Masčio ežero tilteliai turi savo pavadinimus ir meškiuką. Aplankykite ir suraskite: Bevardžio, Durbino, Telšės 1, Telšės 2, Salos 1 ir Salos 2 tiltelių meškiukus.
Prie Rokiškio savivaldybės Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos rasite metro aukščio kiškį. Tik 2019 m. gegužės mėnesį pastatyta skulptūra siekia atgaivinti Rokiškio miesto legendą. Architektas Saulius Druskis, skulptorius Sergėjus Plotnikovas.
1917 m. Vingio karių kapinių centre pagal profesoriaus Georgo Graseggero projektą pastatyta skulptūra "Miegantis liūtas", simbolizuojanti taiką ir ramybę. "Miegantis liūtas" stovėjo iki 1947 m., kol kapinės sulygintos, o skulptūra užkasta į žemę. 2001 m., kapinių rekonstrukcijos metu, "Miegančio liūto" skulptūra atsitiktinai surasta. Ji buvo suskilusi gabalais. Šiuo metu restauruota ir padėta šiek tiek toliau nuo centro, kur seniau stovėjo.
Tai Šiauliuose gyvenančio kraštiečio dailininko Viliaus Purono dovana gimtajam Panevėžiui. Autoriai: Kazlauskas Zigmantas, Puronas Vilius, 2014 m. O su šia skulptūra bei Panevėžio ir Nevėžio pavadinimų atsiradimu siejamą istoriją galite paskaityti nuotraukoje žemiau.
Sakoma, kad perbraukus šio avinuko pasturgalį galima tapti turtingesniam. Tikrai verta aplankyti Kupiškį ne tik dėl šio avinėlio ir galimybės praturtėti. Šios skulptūros autorius Henrikas Orakauskas.
Ši skulptūra įamžina didingiausią Kuršių nerijos gyvūną - briedį, neretai laikomą Kuršių nerijos miškų simboliu. Kad šių dienų Neringos gyventojai ir svečiai vis dar neabejingi šiam gyvūnui, patvirtino 2011 m. Neringos savivaldybės kvietimas siūlyti idėjas Neringos 50 - ties metų jubiliejui įamžinti. Daugelis miesto gyventojų ir svečių pritarė, kad briedžio skulptūra puoštų Neringą. Nuo 2014 m. skulptūra stovi Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos kieme. Sakoma, jei patrinsite briedžio snukį, būtinai pamatysite tikrą briedį miške. Skulptūra pastatyta 2012 m., autorius Saulius Juchnevičius.
Klaipėdos senamiestyje, Kurpių ir Kepėjų gatvių sankryžoje, pastatyta miniatiūrinė skulptūra iš bronzos ir akmens - "stebuklingasis peliukas". Skulptūrėlė apjuosta bronzine juosta su burtažodžiais: "Mintis paversk žodžiais - žodžiai taps stebuklais". Autorių teigimu, peliukas stebuklingas ir išpildys gerus norus, reikia tik juos pašnibždėti stebuklingąjam peliukui į ausį. Skulptoriai S. Jurkus ir S. Plotnikovas.
2018 metų rugsėjį prie Tauragės pilies prieigų atidengta kalvio Kęstučio Plyskaičio nulieta Tauro skulptūra. Kūrinys – natūralaus tauro dydžio, ragų smaigalyje siekia tris su puse metro. Šia skulptūra Tauragės krašto muziejaus "Santaka" įprasmino Tauragės miesto vietovardžio kilmę.
Žuvusiems Lietuvos jūrininkams ir nuskendusiems laivams atminti skirtas paminklas "Albatrosas" atidengtas 2011 metais. Virš negrįžusiųjų iš jūros kapų sklando žuvėdros ir albatrosai - paukščiai, kuriuose, anot legendų, atgimsta jūrininkų sielos. Paminklas siekia sutelkti jūrinę bendruomenę. Jis jau tapo Lietuvos kaip jūrinės valstybės simboliu, o Klaipėda - jūriniu centru. Metalinis paukštis pakilo skrydžiui, puoselėdamas viltį, kad bus visada gyvas klaipėdiečių, jūrininkų širdyse.
Alytuje, Senamiesčio skvere, prie knygų mainų namelio, ant suoliuko išdidžiai išsitaisiusi sėdi bronzinė voveraitė su knygą, kurioje parašyta „Knyga – geras būdas pranokti vakarykštį save". Paglosčius šį mielą žvėrelį atsiranda neapsakomas noras skaityti knygas.
„Laimę susikuriame patys" – tai žodžiai puošiantys dar vieną voveraičių skulptūrą Alytuje. Ši vaizduoja bendraujančius mamytę voverę Alsodrą ir mažą voveriuką Sodriuką. Skulptūra Alytų papuošė neatsitiktinai. Miesto sodas ir Jaunimo parkas garsėja ne tik savo rozariumais, tačiau ir čia gyvenančiomis voveraitėmis, kurios priverčia nusišypsoti ne vieną parkų lankytoją. Paglosčius skulptūrą pradeda pildytis voveriukų palinkėjimas „Dideli darbai prasideda nuo mažų!"
V-ojo skulptūrinių akcentų plenero "(NE)ATRASTI ŠIAULIAI" metu skulptoriui Gintarui Linkevičiui labai patiko vaikų žaidimo aikštelės ir liepos derinys prie Didždvario gimnazijos. Tai paskatino jį medyje įkurdinti chameleoną. Pasinaudojus dėkingu šakos įlinkiu, chameleonas buvo sukurtas būtent šiai vietai. Todėl jis taip pat organiškai integravosi į aplinką. Žemyn sliuogiantis gyvis šiek tiek šokiruoja, bet ir linksmina. Todėl jam abejingų praeivių nelieka.
