Kauno tvirtovės fortų žiedas ir jo išbandymas

Senajame Kauno žemėlapyje su dviem miestą juosiančiais gynybiniais įtvirtinimais – fortais–žiedais, miesto tvirtovėje buvusių objektų skaičius pribloškia – apie 750, o dabar išlikusių – apie 250. Tai unikalus reiškinys, dominantis ne tik karo istorikus, bet ir turistus. "Kauno tvirtovės parkas" siūlo apžvalginio maršruto išbandymą per visus fortus.

Važiuojant šiuo maršrutu galima susipažinti ne vien tik su fortais, bet ir su kitais Kauno tvirtovės gynybiniais statiniais: baterijomis, slėptuvėmis, blindažais, kulto pastatais, kareivinėmis, administracijos ir kitos paskirties statiniais.

Vaizdingame maršrute daug istorijos, kultūros paveldo ir gamtinių objektų: piliakalniai, dvarai, draustiniai, muziejai, rokadiniai keliai, atodangos bei kiti verti pamatyti objektai. Keliaudami dviratininkai net tris kartus kerta Nemuno ir Neries upes, keliasi per Jiesios upę.

Kelionės maršrutas driekiasi įvairiais keliais, skirtas fiziškai aktyviems žmonėms, rekomenduojama vykti dviračiu arba automobiliu, o pasirinkus tik keletą maršruto objektų – galima organizuoti žygį pėsčiomis. Keliaujant savarankiškai nepamirškite laikytis saugumo instrukcijų.

Pirmąją dieną, pradėjus nuo šalia IX forto muziejaus administracijos pastato esančios automobilių stovėjimo aikštelės vykstama iki III forto pakeliui aplankant X, XI, I ir II fortus.

Pirmasis sustojimas pradėjus maršrutą nuo IX forto – Romainių arba X fortas.

Gynybinėje sistemoje šiam fortui teko vienas iš pagrindinių vaidmenų. Jis aktyviai dalyvavo kare, vokiečiams pridarydamas tam tikrų nuostolių. Vykstant mūšiams dėl Kauno tvirtovės, forto komendanto įsakymu jį 1915 m. rugpjūčio mėn. susprogdino atsitraukiantys gynėjai. Pradėję trauktis pėstininkai iš apkasų buvo išvedami palaipsniui: pirmiausia iš gynybos skyriaus kairiojo sparno, paskui ir visi kiti. Forto komendantas ats. kpt. Trembovelaskis įsakė fortą, kuris dar nebuvo baigtas statyti, bet atrodė įspūdingai, susprogdinti. Griuvo gelžbetonio statiniai ar jų dalys, todėl objektas gynybai jau nebetiko.

Pagrindinis statinys išlaikęs autentiškas formas, nors ir akivaizdžios sprogdinimo pasekmės: lūžęs pusiau, atskilę stambūs betoniniai fragmentai ir pan. Be to, jis yra tiesiogiai veikiamas gamtos faktorių - stovinčio vandens, užverstas šiukšlėmis. Gretimų slėptuvių griuvėsius dengia tankūs krūmai. Išlikę apkasų fragmentai.

Toliau tęsiant kelionę iš X forto pakeliui galima apžvelgti Kauną nuo Veršvų piliakalnio.

Pravažiavus Č. Radzinausko tiltą, už Marvelės piliakalnio iš vakarinio lanksto sukti į Šakių pl. (140 kelias). Pravažiavus šviesoforu reguliuojamą sankryžą sukti kairėn į Miško g. ir važiuoti link vandens bokšto.

Marvos arba XI fortas - salą primenantis įtvirtinimas, lygaus reljefo, apsuptas tankių medžių, vieta puikiai pritaikyta stovyklavimui, tačiau vis dar menkai žinoma. Šiame forte vyko ir rajono skautų bendruomenės šventė, įspūdingai atrodo šalia forto iškilęs vandens bokštas, kuris tarsi kelrodis ieškant krūmynais apaugusio forto. Išlikę statinių liekanų betoninių fragmentų sausumoje ir po vandeniu, jis įsikūręs Marvos dvaro teritorijoje. Fortas turėjo atlaikyti naujos kartos galingų artilerijos sviedinių atakas. Marvos fortas buvo greitai užimtas vokiečių, per šį puolimą traukiantis rusų armijai buvę įtvirtinimai susprogdinti.

Pajudėjus link I forto rekomenduojamas nedidelis nukrypimas nuo tiesiausio maršruto - sustojimas Obelynės parke. Tai gamtininko profesoriaus Tado Ivanausko įkurtas botanikos parkas jo sodyboje Akademijoje, Kauno rajone. Šis parkas – respublikinės reikšmės istorinis, kraštovaizdžio, architektūros paminklas. Parkas yra Kamšos botaninio–zoologinio draustinio teritorijoje.

I-asis fortas - tai tipinio 1879 m. projekto fortas. Trys pirmieji fortai pagal šį projektą buvo statomi 1882-1887 metais. Šio forto paskirtis buvo dengti nuo vokiečių Kauno tvirtovę iš vakarų pusės. Pirmasis fortas labai nukentėjo Kauno tvirtovės gynybos metu. Didelio kalibro sviediniai I forte kiaurai pramušė dešiniojo parako sandėlio perdengimus. Ši vieta - turistams palieka nemenką įspūdį, atveria istorinius klodus, forto "chirurginis pjūvis" ir skiriamoji I forto vieta. Kazematuose, prie kurių nugriaudėdavo kurtinantis sprogimas, buvę kariai dažniausiai uždusdavo nuo plytų ir betono dulkių, daugeliui plyšdavo pakaušiai, kraujagyslės. Triukšmingai griūdavo lubos, galerijos, aplinkui siautėdavo ugnis, verždavosi dūmai.

Sovietmečiu forte dalinai išardyti kareivinių fasadai, įrengti garažai, sandėliai. Tai vienas iš mažiausiai urbanizuotų Kauno fortų. Gerai matomas plačioje lygaus reljefo aplinkinėje teritorijoje nuo Via Baltica automagistralės. Prieškario Lietuvoje I forte įrengta dujų kamera mirties nuosprendžiams vykdyti.

Greitai čia kauniečių lauks pramogos, įsikurs "Zorro" žirgynas, kurių pasirodymus galima pamatyti jau dabar vykstančiuose "Naktigonės" renginiuose (rugpjūčio mėn). Forte bus galima jodinėti žirgais, fotografuotis, smagiai praleisti laiką.

Sekite šio forto atsinaujinimą: facebook.com/pirmasfortas

Masyvūs antžeminiai pastatai, virš pylimų iškelti apmūryti vėdinimo kanalai – svarbūs kraštovaizdžio akcentai. Forto teritorijoje yra įkurtas Žagariškių teriologinis draustinis. Šiame draustinyje žiemoja retos šikšnosparnių rūšys.

Greta forto – Marvelės upelio slėnis, čia įrengti suoliukai, galima atsipūsti ir gėrėtis krintančių kaskadų vaizdu.

II-asis fortas pastatytas aukštumoje, upelių slėnių takoskyroje: šiaurės vakaruose eina Marvelės upelio, pietryčiuose prasideda Sąnašos upelio slėnis. Intensyviai urbanizuotas, nuo gamtinio karkaso atskirtas tankiai apstatytais gyvenviečių sodybinio tipo pastatais. Per Pirmąjį pasaulinį karą, kaip ir I bei III fortai, antrasis fortas buvo intensyviai apšaudomas. Per dieną po ypatingos galios artilerijos apšaudymo II fortas patyrė nemažai nuostolių, keletas sviedinių pataikė į forto virtuvę, karininkų kazematą ir netoli esantį parako rūsį. Vietiniai gyventojai pasakoja, kad fortas nukentėjo ir antrojo pasaulinio karo metais, bombarduojant Aleksoto aerodromą.

Urbanizuotoje aplinkoje II forto teritorija turi miesto parko ar sodo funkciją. Tačiau šiuo metu tai apleista teritorija, dalinai apaugusi medžiais ir krūmokšniais, aukšta žole, užnugario kareivinių dalyje matosi I pasaulinio karo sugriovimų pėdsakai.

II fortas ilgą laiką buvo apleistas, po įvykusių nelaimių dėl neatsargaus elgesio vaikštant po fortą, keliai į statinį buvo uždaryti grotomis. 2018 m. rudenį čia įsikurs motokroso motociklų mokykla vaikams, planuojama įrengti motokroso trasą.

Pakeliui iš II į III fortą verta padaryti lankstą ir aplankyti VDU Botanikos sodą.

III-iasis fortas statytas Sąnašos upelio slėnio pietinio šlaito viršutinėje terasoje, kuris upelio slėniu jungėsi su 3-iąja ir 4-ąja baterijomis. III fortas, kaip ir I bei II fortai, yra labai panašios konstrukcijos ir išplanavimo, statytas pagal tą patį projektą. Fortas aktyviai dalyvavo tvirtovės mūšio batalijose. Jo rajone ir priegose bei pačiame forte sprogo virš 15 tūkst. artilerijos sviedinių. Iki šių dienų išlikę vokiečių artilerijos pabūklų pėdsakų, sugriovimų. Tarpukario metu forto kareivinėse įsikūrė žmonės, kadangi po karo trūko gyvenamo ploto. Seniavoje gyvena 1924 m. III forte gimęs žmogus.

Fortas išlaikęs išraiškingas reljefo formas, išskirti menkaverčiai krūmai, įkurta rekreacinė zona, iškirsti takai kuriais galima pasiekti ir apžiūrėti forto teritorijoje esančius objektus. Šiandien III forte organizuojamos ekskursijos, veikia edukacinės erdvės, švenčiamos bendruomenės šventės, tai labiausiai sutvarkytas ir turizmui pritaikytas objektas.

Fortas garsus savo legendomis apie du iki šių dienų vaikštinėjančius kareivių vaiduoklius, išlikusi plūduriuojanti nuo sovietmečio senovinė valtis, forte auga arbatžolės, apsemtuose kazemtuose vis dar aptinkama pabūklų liekanų, veikia kareiviškų uniformų paroda. O skiriamasis III forto "bruožas" - Litzmano griuvėsiai, apie kuriuos visą istoriją sužinosite iš forto gido.

III-iajame forte galima sustoti ilgesniam poilsiui ir pietums. Susitarus su III forto įgula, pietūs gali būti pristatomi į šio forto rekreacinę poilsio zoną.

Keliaujant tarp III - IV fortų galima aplankyti netoliese esančius Jiesios piliakalnį (Napoleono kalną) ar Jiesios kraštovaizdžio draustinio pažintinį taką su įspūdinga atodanga.

IV fortas - vienas iš geriausių Rusijos fortifikacijos kūrinių. Fortas yra trikampio formos. Gynybiniame griovyje pastatyta skliautinė kontreskarpinė siena, kurią daugelis įvardija kaip mažąją kinų sieną. IV forto požeminiai tuneliai patys ilgiausi visoje Kauno tvirtovėje, juose paklysti nesudėtinga net įgudusiam profesionalui. Šiaurinėje pusėje išlikę įvažiavimo į teritoriją vartai, kurie yra šio forto skiriamasis bruožas.

Tai vienintelis fortas, kuriame pagal pulkininko Lichačiovo brėžinius gamykloje pagamintas prieššturminio pabūklo keliamasis mechanizmas. Šis unikalus keltuvas leisdavo pakelti prieššturmines patrankas į šaudymo poziciją, o tai anksčiau buvo daroma rankomis stumiant patrankas aparelėmis.

IV fortas mažiau dalyvavo tvirtovės gynyboje, jo stipriai niekas neapšaudė ir nešturmavo. Objektas turi nacionalinio reikšmingumo statusą - taip, kaip ir Gedimino pilis.

V fortas - Tvirtovės dalis Zuikinėje, greta Kauno marių. Tai viena sudėtingiausių šio tipinio plano realizacijų, nes buvo atsižvelgta į vietovės reljefo ypatybes. Forte buvo įrengtos kareivinės, parako sandėliai, slėptuvės. Kareivines sudarė 9 gyvenamieji kazematai, karininkų ir forto komendanto centrinis kazematas, kairiajame flange išdėstytos maisto sandėlių, buities patalpos. Ventiliacinis koridorius toks ilgas, kad esą veda į slaptą koridorių, jungiantį visus Kauno fortus. Forto griovyje buvo įrengtos Oščevskio-Krugliko gynybinės grotos, kurios neišliko iki šių dienų. Per Pirmąjį pasaulinį karą fortas nenukentėjo, tik atsitraukianti įgula susprogdino šaudmenų sandėlį. Tarpukariu forte įrengtos Lietuvos kariuomenės ginklų dirbtuvės. Sovietmečiu čia dislokuotos priešlėktuvinės gynybos pulko techninis divizionas.

Šiuo metu forte įsikūręs sporto klubas "Legionas" jau dešimtmetį sėkmingai organizuoja dažasvydį ir šratasvydį. Teritorija natūraliai pritaikyta taktinėms karinėms užduotims, tad galima sakyti, kad V fortas vienintelis atlieka savo pirminę paskirtį. Susitarus su šeimininkais yra galimybė rasti vietą laužui, palapinei, yra minimalūs patogumai (organizuojamos stovyklos vaikams) - V fortas yra I dienos dviračiais žygio stotelė.

VI fortas - geriausiai išlikęs pirmojo gynybinio žiedo fortas ir yra karinio paveldo objektas. VI forte tarpukariu veikė karo kalėjimas. Antrojo pasaulinio karo metu, atsižvelgiant į padėtį fronte, čia buvo kalinami vokiečiai ir rusai, civiliai. Sovietmečiu fortas buvo paverstas nenaudojamų sprogmenų sandėliu. Fortas nenukentėjo karų metu, todėl yra pakankamai gerai išlikęs.

Fortas išsidėstęs ant Nemuno dešinio slėnio šlaito viršutinės terasos, miesto kraštovaizdyje atsiskleidžia kaip žalias plotas, medžiais apaugusi neaukšta kalva. Prieigose stichiškai susiformavo "kryžių kalnelis".

Šiuo metu įrengta Vytauto Didžiojo karo muziejaus karinės technikos ekspozicija, viduje įrengtos ekspozicijos pradės veikti nuo 2020 m. Fortas turėtų tapti atviru daugiafunkciu kultūros, edukaciniu ir poilsio kompleksu - teritorijoje bus įrengtas parkas, o šalia – automobilių stovėjimo aikštelė, priekyje bus pastatytas amfiteatras, kuriame galėtų vykti koncertai ar kiti renginiai (jau įvykęs Pažaislio muzikos festivalis, 2017 m.). Forte organizuojamos vasaros išleistuvės, filmų peržiūros, kultūriniai renginiai, įkvėpti jaunimo idėjų.

www.facebook.com/sestasfortas

VII fortas - geriausiai iki šių dienų išlikęs dviejų pylimų fortas, puikiai atspindintis pirmąjį tvirtovės statybų etapą. Šiame forte išliko dalis autentiškų langų rėmų bei jų vartų, šaudmenų sandėlio vartų fragmentai, o forto tvarkybos metu aptikti autentiški interjero puošybos elementai, grindinys, šaudmenų sandėlių durų ir vartų furnitūra. Tarpukaryje forte įsikūrė geležies ir turto Kauno tvirtovėje rinkimo kuopa. 1924 – 1940 m. veikė Lietuvos centrinis valstybės archyvas. Po Rusijos kariuomenės išvedimo fortas atiteko KASP.

Dabar forte veikia VšĮ "Karo paveldo centras", fortas naudojamas kultūrinei, mokslinei, visuomeninei veiklai, kareivinių kazematuose kuriamos skirtingus forto laikotarpius atspindinčios muziejinės ekspozicijos, teikiamos gido paslaugos. Forte nuolat organizuojami gyvosios istorijos renginiai: atvirų vartų dienos, teatralizuotos karo istorijos rekonstrukcijos, įmonių šventės bei vaikų gimtadieniai. Forte parengtos kelios edukacinės programos, įdomios tiek moksleiviams, tiek suaugusiems forto svečiams.

VIII forto statyboje, skirtingai nei ankstesniųjų, jau buvo naudojamas ir betonas. Šis fortas buvo pirmasis, kuriame įrengta elektra. Įtvirtinimų kairiojo flango išorėje buvo įrengtas vienintelis Kaune gynybinis vandens griovys, į kurį vanduo iš Nemuno patekdavo per šliuzą. Patalpos susprogdintos, didesnė jų dalis užtvindyta vandeniu. Apsemtų kazematų viduje yra išlikę nemažai originalios forto įrangos, tame tarpe ir forte naudoto elektros generatoriaus fragmentai.

VIII forto situacija – jis niekam nepriklauso, nes virš žemės nėra statinio. Beveik visos forto patalpos užmaskuotos po žeme, taigi traktuojamas tik kaip žemės sklypas.

Šiandien VIII fortas atgimęs kaip "Taikusis", jame veikia meno erdvės, organizuojamos ekskursijos, garso ir šviesos instaliacijos, traukia menininkus iš užsienio ir Lietuvos, jungia šilainiškių bendruomenes.

Šalia VIII forto esantys Linkuvos įtvirtinimai sudaro bendrą gynybinį kompleksą, nuo šios vietos atsiveria viso Kauno panorama, puiki vieta sustojimui. Taip pat netoliese - Linkuvos dvaras su išlikusiomis skulptūromis.

Kelionė fortų žiedu baigiama IX forte, kuris geriausias žinomas dėl savo turtingos istorijos, muziejaus ir savo ekspozicijų, kurios mena tiek įvairius forto gyvavimo, tiek kitus Lietuvos istorijos laikotarpius. I Pasaulinio karo metais fortas praktiškai nenukentėjo. Pokario metais jo teritorijoje įsikūrė miesto kalėjimo filialas. 1941–1944 metais forte veikė mirties stovykla.

Šiuo metu forte įsikūręs respublikinės reikšmės Kauno IX forto muziejus, kuriame veikia įvairios tematikos ekspozicijos. Dvi muziejaus salės panaudotos Kauno tvirtovės bei Pirmojo pasaulinio karo istorijos ekspozicijoms. Fortas aktyviai restauruojamas, visi kazematai lankomi lankytojų. Turintis liūdną istoriją fortas atgimsta organizuodamas ekskursijas, filmų peržiūras, dalyvauja muziejaus naktyse, vasaros metu organizuojamos nemokamos "Vasarok vakarok su muziejumi" tradicija tapusios edukacijos, kurias kuria jaunimas.

Kiti, į maršrutą nepatenkantys fortai: Domeikavos, Geležinkelio (Palemono)

APIE KAUNO TVIRTOVĖS PARKĄ

Kauno Tvirtovės Parkas - tai ne tik viduramžių ir naujųjų laikų Kauno įtvirtinimų, 1882-1915 Rusijos imperijos tvirtovės paveldo saugotojas, puoselėtojas, bet ir visų laikų ir visų pasaulio šalių karo architektūros ir su ja susijusių karo mokslų pažinimo raktas, per kurį galima sužinoti, pamatyti, pajausti kojomis ir pačiupinėti pasaulinę architectura militaris.

• Norintiems išsamiau sužinoti, kas yra Kauno tvirtovė - siūlome kartu su gidu vykti į kelionę autobusiuku, apžvelgiant pagrindinius bei įdomiausius Kauno tvirtovės objektus. Miesto centre susipažįstame su visu urbanistiniu miesto kompleksu, kelionę pradėdami nuo pačios tvirtovės širdies – Kauno Soboro (šv. Arkangelo Mykolo (įgulos) bažnyčios).

• Norintiems sužinoti kas yra Kauno fortas, siūlome neilgą, pažintinę ekskursiją viename iš fortų – I, III, IV, V, VI, VIII. Ekskursijos metu gidas papasakos jums forto atsiradimo istoriją, kuo svarbus gynybai šis objektas, sužinosite statybos principus, suprasite kaip ir kodėl su apskaičiuotu tikslumu veikė forto mechanizmas.

• Ekskursijos ir edukacijos užsakomos grupei nuo 10 dalyvių.

• Dėl nuolaidų privačioms eksursijoms ar perkant kelionę su Kauno tvirtovės parko autobusiuku – teirautis telefonu.

• Vaikams iki 7 metų dalyvavimas edukacijoje ir eksursijoje – nemokamas.

Kontaktai:

Turizmo ir Edukacijos skyriaus vadovas Ovidijus Jurkša
tel. +370 689 32862

Gidė – edukatorė Karina Taruškaitė
tel. +370 671 36098

Gidė edukatorė Aistė Plavinskaitė
Tel. +370 627 58369

Daugiau: http://atfort.kaunas.lt