Pėsčiomis po Viekšnius

Maršrutai Pėsčiomis 8 objektai Iki 4 valandų 4 km

Viekšniai minimi nuo 1253 m., 1634 m. pastatyta Viekšnių bažnyčia. XVII a. pabaigoje Viekšniai buvo nemažas šiaurės Lietuvos prekybos centras, viekšniuose apsigyveno žydai. Jie buvo įsikūrę teritorijoje nuo dabartinio tilto per Ventą link malūno. Dabartiniame miestelio centre ir Akmenės gatvėje buvo daugiausia žydų parduotuvių, amatininkų dirbtuvėlių. 1766 m. Viekšnių žydų Kahalas jau priskaičiavo 271 savo bendruomenės narius. 1847 m. miestelyje jau gyveno 1120 žydų. Buvo pastatyta sinagoga. Apie 1860 m. rabinas Aba Joffe pastatė vaistinės pastatą.

Pagarbą didžiai Biržiškų šeimai Viekšnių gyventojai išreiškė 1995 m. rugpjūčio 25 d. Viekšnių centre jiems atidengdami paminklą. Tai vienas pirmųjų Lietuvoje paminklų ne atskiram asmeniui, o visai šeimai, kuri savo darbą, talentus paskyrė Lietuvai.

Paminklas Biržiškų šeimai
22.51782 56.232938
Vykti Vykti

Pačiame Viekšnių miesto centre, buvusios aikštės kampe, baltomis langinėmis kviečia užsukti senoji Viekšnių vaistinė. Manoma, kad tai seniausias Viekšnių pastatas, statytas XVIII a. Tačiau kaip išsilaikęs. 1859 m. turgavietės kampe provizorius iš Telšių Fiodoras Geldneris (vėliau – Theodor(as) von Göldner(is)) už 1200 sidabrinių rublių įsigijo XVIII amžiuje rabino Abbe Joffes pastatytą namą. Fiodoras pusę nupirkto namo pavertė vaistine, o prie likusios dalies pristatė du kambarius, skirtus šeimos gyvenimui. 1960 m. čia buvo įkurta senų farmacijos reikmenų ekspoziciją, skirta vaistinės 100-mečiui paminėti.

Tai autentiška XIX a. II pusės kaimiško tipo vaistinė su išlikusiu oficinos (receptų kambario) apstatymu, vaistų gamybos įranga, priemonėmis, receptais, įvairia vaistinės dokumentacija. Tarp vaistingųjų medžiagų pavyzdžių eksponuojamos vėžio girnelės, žmogaus odos diržai, Sibirinio bebro sruogliai ir kt.

Vos už gero šimto metrų įsikūręs ir kitas muziejus - aviacijos pradininko A. Griškevičiaus memorialinis muziejus. Aleksandras Griškevičius laikomas Lietuvos aviacijos pradininku. Jis dirbo raštininku teismuose ir kitose valdiškose įstaigose, o laisvu laiku atsidėdavo skraidymo teorijos ir filosofijos studijoms, projektavo ir, sakoma, pats konstravo skraidymo aparatus. 1981 m. restauruotame pastate, kur aviatoriaus gyventa, pedagogo A. Gedvilo ir kitų kraštotyrininkų pastangomis atidarytas memorialinis muziejus.

Kitas maršruto objektas įspūdingas Viekšnių vandens malūnas. Viekšniuose viena iš labiausiai lankomų vietų - senasis vandens malūnas, kuris yra technikos paminklas. Jį 1897 m. pastatė Pranciškus Lengvenis. Malūne buvo sumontuotos dvejos girnos, kruopų šatrai, piklius, milo vėlimo įrengimai. Verslas davė pajamų, tad 1920 m. malūne buvo įrengti valcai, 1925 m. – vilnų karšykla ir verpykla, atnaujinta milo vėlykla, po 1928 m. sumontuotas generatorius, tiekęs miesteliui elektrą.

Į malūną galima pažvelgti ir iš kitos Ventos upės pusės, į kurią persikelti galima čia pat esančiu kabančiu tiltu.

Po malūno apžiūrėjimo maršruto tęsinį gallite pasirinkti savo nuožiūra: rekomenduojame pavaikštinėti Viekšnių gatvėmis ir Akmenės gatve, ta pačia, kuria atėjote iki malūno eiti toliau iki Puodininkų gatvės, o vėliau ir Vytauto gatvės. Apsukę nedidelį ratuką grįšite į Viekšnių centrą. Taupantys laiką ar jėgas, gali grįžti į maršruto pradžią ir iš karto keliauti prie kito maršruto objekto - Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios

Iš kurios pusės į Viekšnius bežvelgtum, akys pirmiausia išvysta Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią su dangų remiančiu bokštu. Pastatyta pagal produktyvaus ano meto architekto Kiršteino projektą, daugiau kaip pusantro šimto metų ji yra šio krašto žmonių ramybės ir dvasinės atgaivos šaltinis. Erdvus neogotikinis kryžiaus formos bažnyčios pastatas tarsi atkartoja Didelių Europos miestų katedrų planą ir iki šiol yra svarbiausias miesto panoramos akcentas.

Viekšnių Šv. Jono krikštytojo bažnyčia
22.516781 56.234262
Vykti Vykti

Šalia bažnyčios 1930-07-13 buvo pastatytas (pašventintas) paminklas Vytautui Didžiajam. Paminklo statybą sumanė ir organizavo Viekšnių progimnazijos kapelionas Juozas Stasiulis ir Vytautų klubas.

Vos už kelių žingsnių ir Biržiškų šeimos memorialinė ekspozicija. Profesorių M. V. V. Biržiškų memorialinė ekspozicija - Namas, kuriame gyveno įžymių, Lietuvai daug nusipelnusių trijų brolių profesorių – Mykolo, Vaclovo, Viktoro Biržiškų – šeima. Dabar čia, buvusiuose Biržiškų šeimos kambariuose, glaudžiasi miestelio biblioteka bei yra įrengta profesorių M. V. V. Biržiškų memorialinė ekspozicija.

Paėjėję Bažnyčios gatve toliau, pasieksite sankryžą su Vytauto gatve. Pasukę į dešinę prieisite Stačiatikių Šv. Iljos Radonežiečio cerkvę. Apžiūrinėjant Viekšnius, jūsų akys neabejotinai užkliudys ir kuklų, tačiau išvaizdų cerkvės siluetą. Mūrinė Šventojo Stebukladario Sergijaus Radoniečio cerkvė pašventinta 1875 m. liepos 20 d. Sergijus Radonietis, gyvenęs XIII a., yra vienas reikšmingiausių ir daugiausia stačiatikių bažnyčiai nusipelniusių šventųjų. Pastatyta cerkvė buvo prailginto kryžiaus formos, viduje išdažyta geltona spalva, papuošta baltais piliastrais ir karnizais.

Kitoje gatvės pusėje Daktaro Antano Biržiškos sveikatos namai. Mykolas Biržiška, Antano sūnus, parašė Viekšnių valsčiaus Viršaičiui pareiškimą, kuriame išreiškė norą Viekšniuose pastatyti “mūrinius sveikatos namus, jei valsčius tam reikalui paskirs tinkamą žemės sklypą”, ir taip išreikšti meilę ir pagarbą savo tėvui, ilgus metus dirbusiam Viekšniuose ir gydžiusiam apylinkės žmones.

Paskutinis objektas Viekšniuose, kurį siūlome aplankyti - senosios Viekšnių kapinės. Čia pastebėsite nemažai nukaltų metalinių kryžių, pažymėtų XIX a. ir XX a. pradžios įvairiomis datomis. Šiais kryžiais domėjosi žinomas Lietuvos dailininkas grafikas A. Šakalys, o pedagogas V. Kontutis meniškiausius kryžius įamžino nuotraukose ir 1990 m. Viekšniuose A. Griškevičiaus aviacijos muziejuje surengė parodą „Senųjų Viekšnių kapinių kryžiai”.

Viekšnių senosiose kapinėse palaidoti žymūs žmonės:

  • Vincentas Aleksandravičius (1853 - 1926), provizorius,
  • Barbora Beržanskienė (1828 - 1893), knygnešė, daraktorė,
  • Jonas Beržanskis, Jono (1862 - 1936), „Varpo”, „Žinyčios”, „Lietuvių laikraščio” ir kt. bendradarbis,
  • Liudvikas Beržanskis, Jono (1864 - 1888), „Aušros” ir „Lietuviško balso” bendradarbis,
  • Juozapas Daugirdas (1754-03-19 — 1819-04-08), Lydos apskrities rotmistras,
  • Aleksandras Griškevičius (1809 - 1863), aviacijos pradininkas Lietuvoje,
  • Edvardas Paulavičius (1837 - 1894), Pavirvytės dvaro dvarininkas, pirmasis Viekšnių krašto bibliotekininkas.